Vis daugiau keturiasdešimtmečių ir vyresnių lietuvių renkasi pradėti antrą karjerą, nors anksčiau tai atrodė drąsus ar net rizikingas žingsnis.
Tai keičia ir požiūrį į darbą, ir į tai, kaip suprantame sėkmę vidutiniame amžiuje.
Kodėl žmonės ryžtasi pokyčiui?
Dažniausia priežastis – nuovargis nuo ilgamečių pareigų ir jausmas, kad darbas nebeatitinka žmogaus vertybių.
Po 40 daug kas pirmą kartą rimtai atsisėda ir sau pasako: jei nieko nepakeisiu dabar, taip gali atrodyti likę 20 ar 25 darbo metų.
Kita priežastis – pasikeitęs gyvenimo etapas.
Vaikai tampa savarankiškesni, būstas ir paskolos dažnai jau labiau kontroliuojami, atsiranda erdvės pagalvoti, ko norisi sau, o ne tik šeimai.
Svarbus veiksnys ir tai, kad šiuolaikinė darbo rinka juda greitai.
Net ir stabiliose srityse jaučiamas technologijų spaudimas, įmonių pertvarkos, todėl daugelis suvokia: vien sėdėti vietoje ir tikėtis ramybės nebėra saugiausias variantas.
Iš vadybininko – į amato, kūrybos ar skaitmeninį darbą
Antrą karjerą pradedantys žmonės dažnai keičia ir patį darbo pobūdį.
Ilgai dirbę biuruose jie renkasi individualius amatus, kūrybines veiklas arba darbą nuotoliu, kur galima daugiau kontroliuoti dienos ritmą.
Dalis keturiasdešimtmečių atranda skaitmeninį raštingumą ir žengia į naujas sritis.
Pradeda programuoti, dirbti su skaitmeniniu rinkodaros turiniu, duomenų analizės užduotimis, naudoti DI įrankius, kurie leidžia pasiekti rezultatų be formalaus ilgamečio techninio išsilavinimo.
Kiti pasirenka grįžimą prie seniai pamiršto pomėgio.
Žmonės ima gaminti baldus, atidaro mažas kavinukes, užsiima fotografija, ugdymo veiklomis ar mentoryste, remdamiesi sukaupta gyvenimo ir darbo patirtimi.
Didžiausios baimės: pinigai ir „per vėlu“
Ryžtą keisti karjerą dažniausiai stabdo finansinis nesaugumas.
Žmonės baiminasi, kad pradėję nuo nulio neuždirbs tiek, kiek dabar, o prarasti bent dalį pajamų, ypač turint įsipareigojimų, atrodo per daug rizikinga.
Kita nuolatinė abejonė – jausmas, kad „per vėlu“.
Daug kas įsivaizduoja, jog darbdaviai ieško tik jaunų specialistų, o perėjimas į kitą sritį po 40 bus sutiktas skeptiškai.
Tačiau darbo rinkos realybė tampa kitokia.
Daugelis darbdavių vertina stabilumą, atsakomybę ir gebėjimą bendrauti – tai dažnai yra vyresnių darbuotojų stiprybė, kurią galima derinti su naujai įgytais techniniais įgūdžiais.
Kaip pasiruošti antrajai karjerai?
Specialistai dažnai pabrėžia, kad pokytis neturi būti spontaniškas.
Pirmas žingsnis – įsivertinti, ką jau mokate, ką iš tikrųjų mėgstate daryti ir kokios veiklos suteikia energijos, o ne ją atima.
Naudinga sukurti pereinamojo laikotarpio planą.
Ketvirtadalis ar trečdalis etato naujoje srityje šalia esamo darbo, laikini projektai ar laisvai samdomos užduotys leidžia išbandyti pokytį neatsisakant stabilumo.
Dar vienas svarbus žingsnis – santaupos.
Turėti kelių mėnesių finansinę pagalvę padeda ramiau priimti sprendimus ir nepriimti pirmo pasitaikiusio pasiūlymo vien dėl pinigų.
Mokymasis visą gyvenimą – ne tik frazė
Antrą karjerą pradedantys lietuviai vis dažniau naudojasi trumpais, kryptingais mokymais.
Populiarėja kelių mėnesių intensyvūs kursai, nuotolinės programos, praktiniai seminarai, kurie orientuoti į konkrečius įgūdžius, o ne formalius diplomus.
Dalis mokymosi turinio prieinama nemokamai, svarbiausia čia tampa ne kaina, o disciplina ir gebėjimas nuosekliai skirti tam laiko.
Technologijos ir DI įrankiai leidžia individualiai praktikuotis, iškart matyti rezultatą ir greičiau pajusti pažangą.
Vis svarbesnis tampa ir ryšių tinklas.
Daugelis naujos karjeros istorijų prasideda ne nuo gyvenimo aprašymo siuntimo, o nuo pokalbio su pažįstamu, buvusiu kolega ar bendraminčiais, kurie jau dirba dominančioje srityje.
Vidinė sėkmės apibrėžimo kaita
Pradėjus antrą karjerą, dažnai pasikeičia ir tai, kaip žmogus vertina sėkmę.
Anksčiau svarbiausias rodiklis buvo atlyginimas ar pareigos, vėliau daugiau svorio įgauna sveikata, santykis su šeima, laiko sau kiekis ir galimybė jaustis prasmingai prisidedant.
Psichologai pastebi, kad pokytį sėkmingiausiai išgyvena tie, kurie nebando atkartoti jaunystės, o išnaudoja savo brandą ir patirtį.
Vietoj siekio tapti „absoliučiai nauju žmogumi“ jie renkasi būti atviresni pokyčiui, bet kartu pripažįsta viską, ką jau yra pasiekę.
Visuomenės požiūris taip pat po truputį kinta.
Antra karjera po 40 nebėra laikoma krize – tai vis dažniau matoma kaip sąmoningas sprendimas gyventi labiau pagal save, o ne pagal seniai susikurtus lūkesčius.