Vis dažniau Lietuvoje girdime apie žmones, kurie sulaukę 50 ar net 60 metų ryžtasi kardinaliai keisti profesiją.
Tokį žingsnį skatina ne tik finansiniai motyvai, bet ir noras pagaliau dirbti darbą, kuris teikia prasmės jausmą.
Kodėl branda tapo lūžio tašku
Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių pandemijos metai ir nuotolinis darbas tapo proga persvarstyti savo kasdienybę.
Paaiškėjo, kad ilgametė karjera ne visada užtikrina nei stabilumą, nei pasitenkinimą.
Tuo pat metu demografinės tendencijos ir darbuotojų trūkumas kai kuriose srityse atvėrė naujas galimybes.
Darbdaviai vis dažniau vertina patikimumą, gyvenimišką patirtį ir atsakomybę, o tai būdinga vyresniems darbuotojams.
Prie pokyčių prisidėjo ir technologijos.
Nuotoliniai kursai, skaitmeniniai mokymai ir įvairios platformos leidžia mokytis neišeinant iš namų ir derinti studijas su darbu.
Kokias kryptis renkasi vyresni
Sulaukę 50 ar daugiau metų, žmonės rečiau renkasi labai technines, nuo nulio pradedamas profesijas.
Dažniau jie ieško sričių, kuriose gali panaudoti sukauptą patirtį ir socialinius įgūdžius.
Ryškiai auga susidomėjimas slaugos, socialinės pagalbos, konsultavimo, klientų aptarnavimo ir švietimo sritimis.
Tokiuose darbuose itin vertinamos empatija, kantrybė, gebėjimas bendrauti ir spręsti konfliktus.
Kita kryptis – smulkusis verslas ir individuali veikla.
Žmonės pradeda gaminti maistą, teikti rankų darbo paslaugas, organizuoti ekskursijas, konsultuoti finansų ar buhalterijos klausimais.
Ne mažiau populiari ir persikvalifikavimo į skaitmenines sritis kryptis.
Nors ne visi rinksis programuotojo kelią, nemažai vyresnių žmonių mokosi skaitmeninės rinkodaros, duomenų analizės pagrindų, projektų valdymo internetu.
Didžiausios baimės ir realūs sunkumai
Viena dažniausių baimių – mokymasis kartu su gerokai jaunesniais kursų dalyviais.
Dalis žmonių nuogąstauja, kad nespės įsisavinti informacijos ar atrodys silpnesni dėl technologinių įgūdžių stokos.
Tačiau praktika rodo, kad motyvacija ir savidisciplina dažnai kompensuoja techninius trūkumus.
Vyresni klausytojai paprastai būna labiau susikoncentravę, aiškiai žino, ko nori, ir drąsiau užduoda klausimus.
Kitas iššūkis – finansinis saugumas pereinamuoju laikotarpiu.
Persikvalifikavimas gali reikšti laikino atlyginimo sumažėjimą arba išvis kelių mėnesių pauzę be pajamų.
Dėl to svarbu turėti bent kelių mėnesių finansinę pagalvę ir realistiškai įvertinti, kiek laiko truks mokymai bei pirmųjų klientų paieška.
Taip pat verta iš anksto pasidomėti, ar nėra valstybės ar savivaldybių siūlomų kompensuojamų programų.
Kaip pasiruošti profesijos keitimui
Pirmiausia verta aiškiai atsakyti sau, ko tikitės iš pokyčio.
Ar labiausiai rūpi didesnės pajamos, lankstus darbo grafikas, mažesnis stresas, ar prasmės jausmas kasdienėje veikloje.
Kitas žingsnis – pasidaryti savo įgūdžių inventorizaciją.
Reikia įvertinti ne tik formalų išsilavinimą, bet ir tai, ką praktikoje išmokote per dešimtmečius: derybas, organizavimą, komandos valdymą, projektų koordinavimą.
Naudinga pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau dirba jus dominančioje srityje.
Trumpas pokalbis gali atskleisti, kaip iš tiesų atrodo darbo diena ir kokių įgūdžių reikia labiausiai.
Jei abejojate, ar pasirinkta kryptis jums tinka, pabandykite bandomąją veiklą.
Pavyzdžiui, savanorystę, trumpą praktiką ar dalinį mokymų modulį, kuris nereikalauja didelės finansinės investicijos.
Amžiaus stereotipai po truputį traukiasi
Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad po 50 jau per vėlu pradėti iš naujo.
Tačiau darbo rinkos realybė kinta, o darbdaviai dažniau kalba apie patirties ir jaunatviškumo derinį komandose.
Daugelis darbdavių vertina stabilumą ir lojalumą, kurių dažnai trūksta itin mobiliai jaunajai kartai.
Vyresni kandidatai neretai pasižymi mažesne darbuotojų kaitos rizika ir atsakingesniu požiūriu į įsipareigojimus.
Be to, oficiali pensinio amžiaus riba nereiškia, kad turite atsisakyti aktyvios profesinės veiklos.
Nemažai žmonių renkasi dirbti trumpesnį laiką, imasi mentoriaus ar konsultanto vaidmens, dalijasi sukauptomis žiniomis su jaunesniais kolegomis.
Tokios patirtys parodo, kad karjera nebūtinai turi būti tiesi linija.
Net ir po kelių dešimtmečių vienoje srityje galima sėkmingai atverti naują profesinio gyvenimo skyrių.
