Vis daugiau darbingo amžiaus lietuvių sąmoningai renkasi karjeros pertrauką, kad persvarstytų profesinį kelią, pasirūpintų sveikata ar skirta daugiau laiko šeimai.
Kai kuriems tai tampa būdu išvengti perdegimo, kiti per pertrauką keičia sritį, pradeda savo veiklą arba sugrįžta į darbą jau visai kitokiais lūkesčiais.
Kas iš tiesų yra karjeros pertrauka
Karjeros pertrauka dažniausiai suprantama kaip kelių mėnesių ar metų laikotarpis, kai žmogus sąmoningai nedirba pagal turėtą profesiją.
Skirtingai nei nedarbas dėl atleidimo, tai planuotas sprendimas, kuriam paprastai ruošiamasi iš anksto.
Pertrauka nebūtinai reiškia visišką pasitraukimą iš veiklos.
Dalis žmonių savanoriauja, mokosi, dirba mažesniu krūviu ar imasi trumpalaikių projektų, bet nebesiekia nuolatinės pozicijos.
Priežastys: nuo perdegimo iki noro keistis
Viena dažniausių karjeros pertraukos priežasčių – perdegimas.
Nuolatinis stresas, viršvalandžiai ir didelis atsakomybės lygis ilgainiui išsekina, o įprastos atostogos nebepajėgia atkurti jėgų.
Kita dažna motyvacija – noras pakeisti profesinę kryptį.
Žmonės, dešimtmetį ar ilgiau dirbę vienoje srityje, ima jaustis įstrigę, ieško prasmingesnio, labiau su jų vertybėmis sutampančio darbo.
Savo vaidmenį atlieka ir šeimos aplinkybės.
Karjeros pertrauka kartais reikalinga prižiūrint mažus vaikus, sergančius artimuosius ar sprendžiant asmenines krizes.
Kaip suplanuoti finansinį saugumą
Didžiausias praktinis iššūkis – pajamų netektis bent keliems mėnesiams.
Dėl to karjeros pertraukai dažniausiai ruošiamasi iš anksto, formuojant finansinę „pagalvę“.
Ekspertai paprastai rekomenduoja sukaupti bent kelių mėnesių, o geriausia – metų būtinosioms išlaidoms skirtą sumą.
Į ją turėtų patekti būsto išlaikymas, maistas, komunaliniai mokesčiai, būtiniausi vaistai ir kitos nenuolaidaujamos išlaidos.
Planuojant svarbu objektyviai įvertinti ir būsimus mokesčius.
Nutraukus darbo sutartį, gali keistis sveikatos draudimo, socialinio draudimo, pensijų kaupimo sąlygos, todėl verta pasitikrinti, kokias įmokas reikės mokėti savarankiškai.
Emocinis pasirengimas: ne tik laisvė
Iš pirmo žvilgsnio karjeros pertrauka atrodo kaip visiška laisvė, tačiau emociškai tai ne visada lengvas laikotarpis.
Darbą palikę žmonės kartais susiduria su tapatybės krize, abejonėmis dėl savo vertės ir nerimu dėl ateities.
Dalį spaudimo sukuria ir aplinkinių lūkesčiai.
Vis dar gaji nuostata, kad „normalu“ nuolat kilti karjeros laiptais, todėl laikinas pasitraukimas iš darbo rinkos kai kuriems atrodo rizikingas ar neatsakingas.
Norint lengviau išgyventi šį laiką, padeda aiškus planas.
Net jei tikslas – tiesiog pailsėti, verta numatyti dienos ritmą, veiklas, kurios stiprina sveikatą, santykius ar kompetencijas.
Ką svarbu apgalvoti prieš priimant sprendimą
Pirmiausia naudinga sau atsakyti, koks pagrindinis karjeros pertraukos tikslas.
Jei tai poilsis nuo įtampos, planas skirsis nuo situacijos, kai pertraukos metu norima persikvalifikuoti ar pradėti savo verslą.
Tuomet verta apibrėžti, kiek laiko realiai galite būti be pastovių pajamų.
Nusistatytas terminas padeda išvengti vilkinimo ir suteikia saugumo jausmą.
Kitas žingsnis – pokalbis su šeima ir artimaisiais.
Nuo jų požiūrio ir finansinės situacijos dažnai priklauso, ar pavyks ramiai išgyventi pertrauką ir neprarasti santarvės namuose.
Kaip karjeros pertrauką paaiškinti darbdaviui
Viena dažniausių baimių – kaip ateityje atrodys gyvenimo aprašyme atsiradusi spraga.
Tačiau pastaraisiais metais darbdaviai vis labiau vertina atvirumą ir aiškiai išdėstytas priežastis.
Gyvenimo aprašyme karjeros pertrauką galima įvardyti kaip atskirą laikotarpį.
Prie jo verta trumpai nurodyti, ką konkrečiai veikėte: mokėtės, rūpinotės šeima, savanoriavote, vykdėte asmeninį projektą, gyvenote užsienyje.
Pokalbio metu svarbu akcentuoti, kokių įgūdžių ir įžvalgų įgijote per pertrauką.
Pavyzdžiui, laiko planavimo, streso valdymo, kalbos žinių ar supratimo apie kitą sritį, kuri dabar naudinga darbe.
Nauda, kurią pastebi sugrįžtantys
Nors sprendimas sustoti atrodo rizikingas, daugelis po pertraukos sugrįžusių darbuotojų mini teigiamą naudą.
Jie dažnai geriau pažįsta savo ribas, drąsiau derasi dėl darbo sąlygų, aiškiau žino, ko tikisi iš darbo aplinkos.
Pertrauka padeda atsirinkti prioritetus.
Dalis žmonių nebenori grįžti į nuolatinio skubėjimo rutiną, renkasi mažesnį etatą, lanksčius grafikus ar nuotolinį darbą.
Ilgainiui tokie sprendimai daro įtaką ir platesnei darbo kultūrai.
Darbdaviai, siekdami išlaikyti specialistus, dažniau svarsto galimybę siūlyti lanksčias sąlygas, papildomas atostogas ar trumpalaikes, iš anksto planuotas pertraukas.
Kaip išnaudoti šį laiką sau
Kad karjeros pertrauka netaptų tik ilgu atidėliojimu, verta susikurti paprastą planą.
Jame gali atsirasti keli aiškūs tikslai: pavyzdžiui, pasirūpinti sveikata, užbaigti seniai atidėtą mokymų kursą, grįžti prie hobio ar daugiau laiko skirti vaikams.
Naudinga periodiškai peržvelgti, kas jau padaryta, kas kelia džiaugsmą, o kas – įtampą.
Taip lengviau pastebėti, ar pertrauka iš tiesų padeda judėti link norimos krypties, ar tampate pasyviais stebėtojais.
Karjeros pertrauka nėra universali išeitis visiems, tačiau daugeliui ji tampa galimybe iš naujo apibrėžti santykį su darbu.
Apgalvotas pasiruošimas ir atviras pokalbis tiek su savimi, tiek su aplinkiniais gerokai padidina tikimybę, kad šis laikotarpis bus ne praradimas, o investicija į ateitį.
