Vis daugiau į užsienį prieš keliolika metų išvykusių lietuvių po 40-ties ima svarstyti grįžimą namo.
Juos traukia ne tik šeima ir nostalgiški prisiminimai, bet ir pasikeitusios galimybės Lietuvoje.
Vidurinės kartos sugrįžimo banga
Pirmoji didesnė emigracijos banga iš Lietuvos kilo netrukus po įstojimo į Europos Sąjungą.
Dalis tuomet išvykusių dabar yra keturiasdešimtmečiai ar penkiasdešimtmečiai, turintys ilgametę patirtį.
Daugelis jų užsienyje pasiekė profesinių aukštumų arba bent jau stabilų gyvenimo lygį.
Tačiau artėjant vidurio amžiui, vis dažniau atsiranda poreikis prasmingesnei kasdienybei ir tvirtesniam ryšiui su artimaisiais.
Kai kuriuos grįžti skatina tėvų sveikata ir suvokimas, kad laiko kartu lieka mažiau.
Kiti ima galvoti apie vaikų šaknis, kalbą ir tapatybę, ypač jei atžalos auga dvikalbėje aplinkoje.
Karjeros posūkis po 40-ties

Grįžtantys vidurinės kartos lietuviai dažnai nebemato prasmės tęsti tos pačios karjeros, kurią kūrė emigracijoje.
Jie ieško darbų ar veiklų, leidžiančių labiau kontroliuoti laiką, rinktis prasmingesnius projektus.
Dalis atsiveža užsienyje sukauptą vadybinę ar technologinę patirtį ir bando ją pritaikyti vietos versle.
Kiti pasirenka mažesnes pajamas, bet didesnę laisvę – pereina į konsultavimą, smulkų verslą ar kūrybines profesijas.
Dažnas suvokia, kad po 40-ties karjera nebūtinai turi būti nuolatinis kilimas aukštyn.
Daug svarbiau tampa pusiausvyra tarp darbo, sveikatos ir laiko sau bei šeimai.
Neretai keičiama ir profesinė tapatybė.
Pavyzdžiui, ilgamečiai sandėlio ar gamyklos darbuotojai Lietuvoje persikvalifikuoja į vadybą, logistiką ar paslaugų sektorių.
Iššūkiai grįžtant į Lietuvą

Romantiškas įsivaizdavimas apie sugrįžimą dažnai susiduria su gana proziška realybe.
Sugrįžus tenka tvarkyti dokumentus, persiregistruoti pas gydytojus, spręsti vaikų darželių ir mokyklų klausimus.
Kita kliūtis – lūkesčių ir realybės neatitikimas dėl darbo užmokesčio.
Net ir gerai apmokamas darbas Lietuvoje dažnai reiškia mažesnes pajamas nei įprasta Vakaruose.
Tačiau kai kuriems tai kompensuoja mažesnės kasdienės išlaidos, trumpesnės kelionės į darbą ir stipresnis socialinis ratas.
Be to, darbdaviai vis labiau vertina darbuotojų patirtį tarptautinėse komandose.
Psichologiškai sudėtinga ir tai, kad per ilgus metus pasikeičia tiek Lietuva, tiek pats žmogus.
Tenka iš naujo kurti draugystes, priprasti prie vietinės komunikacijos stiliaus ir darbo kultūros.
Kaip pasiruošti grįžimui?

Sprendimas grįžti po daugelio metų nėra impulsyvus žingsnis.
Ekspertai pataria šį procesą planuoti bent metus, o geriausia – kelerius metus į priekį.
Pirmiausia verta realistiškai įvertinti savo finansinę situaciją ir numatyti pereinamąjį laikotarpį.
Grįžus gali prireikti kelių mėnesių, kol bus rastas tinkamas darbas ar įsibėgės nuosavas verslas.
Svarbu dar būnant užsienyje atnaujinti ryšius Lietuvoje.
Verta dalyvauti nuotoliniuose renginiuose, bendrauti su potencialiais darbdaviais, domėtis sektoriaus naujovėmis.
Naudinga iš anksto pasidomėti ir švietimo sistema, jei grįžtama su vaikais.
Kai kurie tėvai pasirenka dvikalbes mokyklas ar papildomas lietuvių kalbos pamokas, kad vaikams būtų lengviau adaptuotis.
Ką apie tai sako grįžusieji?
Jau grįžę žmonės dažnai pabrėžia, kad svarbiausia – ne idealizuoti nei Lietuvos, nei buvusios gyvenamos šalies.
Tai padeda ramiau priimti ir privalumus, ir trūkumus.
Daugelis akcentuoja, kad Lietuvoje labiausiai vertina artumą su šeima ir galimybę kurti kasdienius ritualus.
Kartu pripažįsta, kad biurokratija ar viešųjų paslaugų kokybė kartais kelia nusivylimą.
Ne vienas pabrėžia, kad grįžus labai padeda bendraminčių ratas.
Ypač – kitų grįžusių emigrantų bendruomenės, dalijimasis patirtimi ir praktiniais patarimais.
Dalis žmonių laiko save mobiliais ir neatmeta minties ateityje vėl kuriam laikui išvykti.
Tačiau vis dažniau Lietuva jiems tampa ne laikina stotele, o pagrindine gyvenimo baze.
Brandesnis sugrįžimas po 40-ties dažniausiai grindžiamas ne vien ekonominiais, o gyvenimo kokybės argumentais.
Ši tendencija daro įtaką ir šalies darbo rinkai, ir požiūriui į tai, ką reiškia sėkmingas gyvenimas.