Vis daugiau Lietuvos gyventojų po 40-ies ryžtasi kardinaliai keisti profesiją ir pradėti naują karjeros etapą nuo nulio.
Tai nebėra išimtis ar krizės ženklas – dažnai tai apgalvotas sprendimas siekti prasmingesnio, sveikesnio ir lankstesnio gyvenimo ritmo.
Antroji karjera tampa norma
Viešose diskusijose vis dažniau girdima apie vadinamąją antrąją ar net trečiąją karjerą.
Žmonės, 15–20 metų praleidę vienoje srityje, ima jausti profesinį nuovargį, sveikatos problemas ar vertybių pokytį.
Dalis jų suvokia, kad įgūdžiai, sukaupti per ilgus metus, gali būti pritaikomi visai kitose veiklose.
Personalo specialistai pastebi, kad darbdaviai tapo atviresni vyresniems kandidatams, ypač jei šie gali pasiūlyti atsakomybės, brandos ir stabilumo derinį.
Pagrindinės priežastys keisti kryptį

Dažniausia priežastis – perdegimas ir ilgalaikis stresas.
Ypač tai jaučia tie, kurie daug metų dirbo intensyviuose pardavimuose, klientų aptarnavime ar vadovaujamose pareigose.
Kita svarbi priežastis – pasikeitusios šeimos aplinkybės.
Vaikams užaugus ar tėvams prireikus daugiau priežiūros, žmonės ieško lankstesnio darbo grafiko ir mažiau kelionių.
Didelę įtaką daro ir vertybių kaita.
Dalį žmonių po 40-ies labiau domina prasmė, socialinis poveikis ar kūrybiškumas, o ne vien atlyginimas ir karjeros laiptai.
Kokias sritis renkasi dažniausiai?
Vienas matomiausių pokyčių – perėjimas iš tradicinių biuro darbų į IT, marketingo, elektroninės prekybos ar laisvai samdomų specialistų veiklas.
Net ir neturint ankstesnės patirties, daugelis atranda trumpo ir intensyvaus mokymosi programas, po kurių pamažu pradeda dirbti su mažesniais projektais.
Populiari kryptis – sveikatos, gerovės ir švietimo sritys.
Žmonės iš finansų ar vadybos pereina į psichologinį konsultavimą, koučingą, fizinę terapiją, įvairius mokymus suaugusiesiems.
Stiprėja ir amato bei rankų darbo atgimimas.
Po 40-ies imama kurti mažus verslus: kepyklėles, dirbtuves, siuvimo, interjero ar apželdinimo studijas.
DI keičia karjeros galimybes

Dirbtinis intelektas atveria naujas galimybes tiems, kurie keičia profesiją.
Net ir neturint gilaus techninio išsilavinimo, DI įrankiai padeda greičiau išmokti kuriamų tekstų, iliustracijų, analizuoti duomenis ar planuoti rinkodarą.
Tačiau tai kartu reiškia ir nuolatinio mokymosi būtinybę.
Norint būti konkurencingiems, tenka atnaujinti skaitmeninius įgūdžius, domėtis, kaip keičiasi profesijos dėl DI poveikio.
Dažniausios klaidos keičiant profesiją
Viena klaidų – tikėjimas, kad nauja sritis greitai kompensuos ilgametę patirtį ir duos tokį pat atlyginimą.
Realybėje pirmaisiais metais dažnai tenka pradėti nuo žemesnių pareigų ir kuklesnių pajamų.
Kita klaida – sprendimas mesti seną darbą spontaniškai, be plano ir finansinio rezervo.
Saugiau etapą išbandyti palaipsniui: dirbti dalį dienos, imtis laisvai samdomų projektų, savanoriauti ar atlikti praktiką.
Dar viena rizika – rinktis populiarią sritį tik dėl mados, neįvertinus savo charakterio, sveikatos ir pomėgių.
Pavyzdžiui, dirbti nuotoliniu būdu gali atrodyti patrauklu, tačiau ne visiems tinka nuolatinis darbas vienumoje.
Kaip pasiruošti pokyčiui?

Pirmas žingsnis – objektyviai įsivertinti, ką jau mokate.
Per daugelį metų sukaupti įgūdžiai, pavyzdžiui, derybos, projektų valdymas ar rašymas, gali tapti pagrindu naujai karjerai.
Verta atsakyti sau, kiek laiko ir lėšų galite skirti mokymuisi.
Trumpi kursai, profesiniai mokymai ar studijos vakarinėse programose gali būti lankstesnis sprendimas nei visiškai naujas diplomas.
Praverčia ir pokalbiai su žmonėmis, kurie jau dirba jus dominančioje srityje.
Jie gali atvirai papasakoti apie kasdienybę, realų darbo krūvį, pajamas ir perspektyvas.
Vėlyvas startas – ne minusas
Nors dalis besikeičiančių profesiją baiminasi, kad yra „per seni“, jų patirtis dažnai tampa pranašumu.
Darbdaviai vertina gebėjimą prisiimti atsakomybę, savarankiškumą ir emocinį stabilumą.
Be to, vyresni darbuotojai paprastai aiškiau žino, ko nori, ir rečiau priima skubotus sprendimus.
Jie linkę pasilikti įmonėje ilgesniam laikui, jei jaučia pagarbą ir prasmingą vaidmenį komandoje.
Karjeros pokytis po 40-ies reikalauja drąsos, tačiau vis daugiau istorijų rodo, kad tai gali tapti ne krize, o brandžia ir sėkminga gyvenimo investicija.