Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių po keturiasdešimties ryžtasi kardinaliai keisti karjerą, nors dar prieš dešimtmetį toks žingsnis atrodė išimtis, o ne taisyklė.
Šią tendenciją lemia ne tik darbo rinkos pokyčiai ir technologijų pažanga, bet ir pasikeitęs požiūris į darbą, savirealizaciją bei finansinį saugumą.
Požiūris į darbą keičiasi
Dalis dabar karjerą keičiančių keturiasdešimtmečių į darbo rinką įžengė dar ekonominio pakilimo laikotarpiu, kai svarbiausia buvo stabilus atlyginimas ir socialinės garantijos.
Šiandien jie vis dažniau svarsto, ar pasirinktą profesiją nori dirbti dar 20 ar 25 metus ir ar ji teikia prasmės jausmą.
Darbo rinkos specialistai atkreipia dėmesį, kad požiūrį pakeitė ir pandemijos patirtis.
Nuotolinis darbas, lankstesni grafikai ir spartesnis skaitmenizavimas parodė, kad daugelį užduočių galima atlikti kitaip, o įgūdžius – perkelti į naujas sritis.
Vis dažniau žmonės renkasi mažiau stresinę, sveikatai palankesnę veiklą, net jei tam tikru laikotarpiu tenka susitaikyti su mažesnėmis pajamomis.
Karjeros sprendimus lemia ne tik finansai, bet ir emocinė sveikata, santykis su šeima bei laisvalaikis.
Kokias kryptis renkasi po 40-ies?
Viena ryškiausių krypčių – persikvalifikavimas į IT ir skaitmenines paslaugas, kur svarbūs ne tik techniniai, bet ir komunikaciniai įgūdžiai.
Tačiau nemaža dalis vidutinio amžiaus žmonių atranda nišą ir kūrybinėse industrijose, konsultavime ar švietime.
Populiarėja trumpesnės trukmės profesiniai kursai, kurie leidžia ne per kelerius metus, o per kelis mėnesius įgyti naujų kompetencijų.
Tokius sprendimus dažnai renkasi tie, kurie nenori grįžti į universitetą, bet jaučia, kad ankstesnė patirtis gali būti naudinga kitame amplua.
Svarbi kryptis – persiorientavimas iš fizinio darbo į mažiau fiziškai sekinančias veiklas.
Žmonės, ilgus metus dirbę sandėliuose, gamyboje ar prekybos salėse, ieško alternatyvų, kurios leistų ilgiau išlikti darbo rinkoje be rimtų sveikatos sutrikimų.
Didesnis pasitikėjimas savimi ir sukaupta patirtis
Vienas svarbiausių pokyčio variklių – per du ar tris dešimtmečius sukaupta patirtis ir gebėjimas tiksliau įsivardyti savo stiprybes.
Po keturiasdešimties žmonės dažniau supranta, kas jiems sekasi natūraliai, o kas reikalauja neproporcingų pastangų.
Brandesni darbuotojai geriau vertina riziką ir realistiškiau planuoja pokyčio etapus – nuo finansinės pagalvės susikūrimo iki pereinamojo laikotarpio.
Dėl to karjeros posūkiai nebūtinai būna impulsyvūs, dažniau – apgalvoti ir nuosekliai įgyvendinami.
Svarbus ir socialinis kapitalas – per metus užmegzti kontaktai ir profesiniai ryšiai.
Persikvalifikuojant, būtent rekomendacijos ir pažįstamų tinklas dažnai padeda atrasti pirmuosius projektus ar naują darbo vietą.
Finansinės ir psichologinės rizikos
Nors istorijos apie sėkmingai pakeistą karjerą įkvepia, realybėje toks sprendimas susijęs su įvairiomis rizikomis.
Dažniausiai tai laikinas pajamų sumažėjimas, didesnis neužtikrintumas ir neaiškios perspektyvos pirmuosius mėnesius ar net metus.
Po keturiasdešimties daugeliui žmonių tenka derinti karjeros pokytį su įsipareigojimais šeimai, būsto paskolomis bei vaikų ugdymo išlaidomis.
Todėl prieš priimant sprendimą būtina atidžiai skaičiuoti, kiek laiko galima išsiversti iš santaupų ir kokia minimali suma reikalinga kas mėnesį.
Psichologiškai nelengva ir tai, kad patyręs specialistas naujoje srityje iš pradžių jaučiasi pradedančiuoju.
Tenka susitaikyti su tuo, kad ankstesni pasiekimai nebūtinai automatiškai atveria duris, o autoritetą reikia kurti iš naujo.
Kaip pasiruošti karjeros posūkiui?
Ekspertai rekomenduoja karjeros keitimą planuoti etapais, o ne vienu šuoliu.
Pirmiausia svarbu išsigryninti, kokias turimas žinias ir įgūdžius galima perkelti į naują sritį ir kas realiai reikalinga papildomai išmokti.
Prieš nutraukiant senus darbo santykius naudinga išbandyti naują veiklą mažesniu mastu – papildomais projektais, savanoryste ar daliniu etatu.
Taip galima patikrinti, ar pasirinkta kryptis iš tiesų tinka, ir įvertinti, kiek darbo diena skirsis nuo įsivaizduotos.
Finansiškai pravartu susikurti bent kelių mėnesių santaupų rezervą, atidžiai peržiūrėti išlaidas ir, jei įmanoma, sumažinti nebūtinas.
Toks pasiruošimas mažina įtampą ir leidžia ramiau priimti pasiūlymus, nesugniuždant savivertės dėl pirmųjų mažesnių atlyginimų.
Vidutinio amžiaus žmonėms svarbu nepamiršti ir sveikatos – tiek fizinės, tiek emocinės.
Nauja karjera dažnai reikalauja intensyvaus mokymosi, prisitaikymo ir socialinių iššūkių, todėl reikalinga sąmoninga pusiausvyra tarp darbo ir poilsio.
Vis dėlto augantis skaičius sėkmingų istorijų rodo, kad karjeros keitimas po keturiasdešimties išimtį pamažu keičia į naują darbo biografijų normą.
Daugeliui tai tampa galimybe antrajai profesinei pradžiai, kurioje daugiau sąmoningumo, pasirinkimo laisvės ir savo vertės suvokimo.
