Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi žingsniui, kurio ilgai vengė – po keturiasdešimties ar net penkiasdešimties metų pradeda visiškai naują karjerą.
Psichologai pastebi, kad šią tendenciją skatina ne tik ekonominiai pokyčiai, bet ir vis aiškesnis suvokimas, jog antroji gyvenimo pusė neturi būti vien kompromisų laikas.
Kas verčia persvarstyti savo kelią?
Specialistai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, kurie pastaraisiais metais ypač sustiprėjo.
Tai – nuotolinio darbo plėtra, didesnis informacijos prieinamumas ir mažėjantis stereotipų apie amžių darbo rinkoje svoris.
Neretai lūžio tašku tampa apie 40–45 metus pasiekiamas vadinamasis vidurio amžiaus įvertinimas.
Žmogus ima aiškiau matyti, kur nuvedė ankstesni sprendimai, ir pirmą kartą rimtai klausia savęs, kiek likęs laikas bus panašus į tai, ką gyvena dabar.
Psichologai pabrėžia ir dar vieną svarbią detalę – daug žmonių karjeros pradžioje rinkosi profesiją, labiau vadovaudamiesi tėvų ar aplinkos lūkesčiais.
Po kelių dešimtmečių darbo tokiose srityse vis dažniau atsiranda jausmas, kad „gyveni ne savo gyvenimą“.
Didžiausias motyvas – ne pinigai
Nors algos dydis tebėra svarbus, tyrimuose nuosekliai matoma, kad po 40-ies žmonės labiau vertina prasmę ir vidinį pasitenkinimą.
Dažnas renkasi mažiau apmokamą, bet emociškai artimesnį darbą, ypač jei pavyko sukaupti tam tikrą finansinę „pagalvę“.
Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad prasmės paieškos dažniausiai veda trimis kryptimis.
Vieni pereina į socialines ar švietimo sritis, kiti kuria smulkų verslą, treti pagaliau ryžtasi dirbti ilgai turėtoje kūrybinėje ar amatininko srityje.
Vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi darbą, suderinamą su šeimos ir asmeniniu gyvenimu.
Po 40-ies itin išryškėja nuovargis nuo nuolatinio streso, viršvalandžių ir savaitgalių biure – ramybės ir sveikatos vertė tampa akivaizdesnė.
Kaip keičiasi darbdavių požiūris?
Nors amžiaus diskriminacija vis dar egzistuoja, darbo rinka po truputį darosi lankstesnė.
Daugiau darbdavių atvirai deklaruoja, kad vertina vyresnių darbuotojų patirtį, atsakomybę ir lojalumą.
Prie šio pokyčio prisideda ir demografinė realybė – darbo jėgos trūkumas skatina įmones atsisakyti ankstesnių nuostatų.
Vyresni kandidatų profiliai vis dažniau vertinami ne per metus pase, o per kompetencijų ir patikimumo prizmę.
Padeda ir greitai besiplečiantys neformalūs mokymai bei persikvalifikavimo programos.
Trumpi, kelių mėnesių kursai leidžia įgyti IT, rinkodaros, projektų valdymo ar kitų sričių pagrindus ir jau po metų realiai keisti profesiją.
Emigrantų sugrįžimai ir nauji startai
Atskira grupė – iš emigracijos grįžtantys lietuviai, kurie gimtinėje nebenori kartoti to paties profesinio scenarijaus.
Gyvenimas užsienyje dažnai praplečia akiratį ir suteikia daugiau pasitikėjimo bandyti tai, kas anksčiau atrodė per rizikinga.
Dalis jų grįžta su aiškia idėja – atidaro nedideles paslaugų įmones, kavines, dirbtuves, konsultacijų kabinetus.
Kiti pradeda nuo nuotolinio darbo tarptautinėms įmonėms ir tik vėliau įsitraukia į vietos darbo rinką.
Šiems žmonėms didelę reikšmę turi ir bendruomenės jausmas.
Po metų ar dešimtmečių svetur vis svarbesnis tampa priklausymas vietai, turinčiai asmeninių istorijų ir prisiminimų.
Kaip saugiai ruoštis pokyčiui?
Ekspertai rekomenduoja karjeros posūkį planuoti bent kelis metus, ypač jei pokytis esminis.
Pradžioje naudinga atlikti paprastą auditą – įvertinti savo finansinę padėtį, įgūdžius ir tai, kiek realiai laiko galite skirti mokymuisi.
Vienas dažniausių patarimų – pradėti nuo mažų žingsnių.
Pavyzdžiui, naują sritį išbandyti kaip papildomą veiklą vakarais ar savaitgaliais, kol įsitikinsite, kad ji išties tinka ir patinka.
Psichologai primena, kad tokie pokyčiai visada lydimi nerimo ir abejonės.
Tačiau būtent ši įtampa dažnai tampa augimo varikliu, jei žmogus turi realų planą ir palaikančią aplinką.
Vyresnių karjeros keitėjų istorijos rodo, kad amžius vis rečiau tampa kliūtimi – labiau jis veikia kaip motyvacija pagaliau imtis to, ko ilgai buvo atsisakoma.
Daugelis po kelerių metų naujoje srityje pabrėžia ne tik didesnį pasitenkinimą darbu, bet ir aiškesnį vidinį ramumą.
