Vis daugiau lietuvių po 35 metų ryžtasi kardinaliai keisti profesiją ir pradėti naują karjeros etapą nuo nulio.
Šį pokytį lemia ne tik ekonominės aplinkybės, bet ir kintantis požiūris į darbą, asmeninę prasmę bei gyvenimo kokybę.
Vidurio karjeros lūžis
Apie ketvirtą dešimtmetį daugelis žmonių jaučia, kad pirmasis karjeros pasirinkimas nebeatitinka dabartinių jų poreikių.
Keičiasi vertybės, atsiranda šeima, daugiau galvojama apie sveikatą ir laisvą laiką, o ne tik atlyginimą.
Ne vienas darbuotojas šiuo metu suvokia, kad laikas, praleistas nepatinkančiame darbe, tampa per didele asmenine kaina.
Todėl atsiranda vidinis spaudimas ieškoti veiklos, kuri labiau derėtų su asmenybe ir ilgalaikiais tikslais.
Kas labiausiai skatina pokytį?
Vienas dažniausių impulsų – nuovargis nuo ilgamečio darbo srityje, kuri nebesuteikia augimo jausmo.
Nors išoriškai viskas atrodo stabilu, viduje kaupiasi pojūtis, kad profesinė kasdienybė tapo pernelyg siaura.
Savo vaidmenį atlieka ir nuolat kintanti darbo rinka, kur atsiranda vis daugiau naujų, prieš dešimtmetį dar neegzistavusių profesijų.
Žmonės mato, kad naujos sritys atveria galimybių dirbti lanksčiau, nuotoliniu būdu, derinti kelis projektus vienu metu.
Ką reiškia pradėti nuo nulio?
Profesijos keitimas po 35 metų dažnai reiškia grįžimą į suolą – formalias studijas, intensyvius kursus ar savarankišką mokymąsi.
Ne vienas žmogus šią patirtį apibūdina kaip antrą jaunystę, bet kartu ir rimtą išbandymą savivertei.
Tenka išmokti priimti naujoko statusą, kai šalia yra jaunesni kolegos, geriau išmanantys technologijas ar šiuolaikinius darbo metodus.
Kita vertus, sukaupta gyvenimiška patirtis padeda greičiau suprasti procesus, bendrauti su klientais ir priimti atsakingus sprendimus.
Baime pagrįsti mitai
Profesijos keitimą dažnai stabdo keli gajūs mitai, ypač susiję su amžiumi ir tariamu „per vėlu“.
Dalis žmonių įsitikinę, kad darbdaviai priešinsis vyresnio amžiaus pradedantiesiems, nors realybėje svarbiau motyvacija ir atsakomybė.
Kita baimė – finansinis neužtikrintumas laikotarpiu, kai reikia persikvalifikuoti ir galbūt susitaikyti su laikinu pajamų sumažėjimu.
Šią riziką kai kurie valdo susikurdami finansinę pagalvę arba iš pradžių derindami seną darbą su naujais mokymais vakarais ir savaitgaliais.
Psichologinė pusė: tapatybės kaita
Darbas yra svarbi asmeninės tapatybės dalis, todėl profesijos keitimas reiškia ir savęs suvokimo permąstymą.
Ilgus metus prisistatę pagal vieną pareigybę, žmonės turi išmokti matyti save plačiau – pagal gebėjimus, pomėgius ir vertybes.
Tai gali sukelti ir nerimo, ir išlaisvinimo jausmą, nes atsiranda galimybė susikurti naują profesinį vaidmenį.
Psichologiškai padeda supratimas, kad žmogus gyvenime natūraliai išgyvena kelis karjeros etapus, o ne tik vieną linijinį kelią.
Technologijos ir DI vaidmuo
Technologinis šuolis ir DI plėtra taip pat prisideda prie profesijų kaitos.
Dalį darbų perima automatizacija, todėl dalis darbuotojų jaučia poreikį persikvalifikuoti į sritis, kur reikia daugiau kūrybos ir žmogiškojo kontakto.
Kartu DI įrankiai palengvina patį mokymosi procesą – galima greičiau gauti informaciją, praktines užduotis, individualizuotą grįžtamąjį ryšį.
Dėl to profesijos keitimui nebereikia ilgamečių studijų, o naujus įgūdžius galima įgyti etapais, derinant su esamu darbu.
Kaip pasiruošti sprendimui?
Prieš priimant sprendimą palikti dabartinę profesiją, verta sau aiškiai atsakyti, ko tikimasi iš naujos veiklos.
Naudinga įsivertinti, ar pokytį lemia laikinas nuovargis, ar gilesnis vertybių nesutapimas su dabartiniu darbu.
Praktinis žingsnis – išbandyti naują sritį mažesniu mastu: savanorystėje, trumpuose projektuose ar papildomose veiklose po darbo.
Taip galima patikrinti, ar nauja kryptis iš tiesų tinka, dar neprarandant dabartinio finansinio saugumo.
Palaikymo svarba
Profesijos keitimas viduryje karjeros dažnai tampa ne tik asmeniniu, bet ir šeimos projektu.
Artimųjų požiūris ir palaikymas gali palengvinti baimes, susijusias su laikinais nepatogumais ir iššūkiais.
Svarbų vaidmenį atlieka ir bendraminčių bendruomenės: profesinio persikvalifikavimo grupės, kursų kolegos, mentoriai.
Bendra patirtis ir matomi sėkmės pavyzdžiai padeda suprasti, kad keisti profesiją po 35 metų yra ne išimtis, o vis dažnesnė norma.
