Vis daugiau lietuvių, sulaukę 35–45 metų, ryžtasi kardinaliai keisti profesiją ir gyvenimo būdą. Ši tendencija matoma tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miestuose, o dažniausia priežastis – noras dirbti prasmingą darbą ir turėti daugiau laiko sau.
Karjeros konsultantai pastebi, kad ši karta nebenori kentėti nemėgstamame darbe vien todėl, kad taip „reikia“. Jie ieško lankstumo, aiškesnės prasmės ir galimybės derinti darbą su šeiminiu gyvenimu.
Kas skatina pokytį po 35-erių?
Specialistai išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl būtent po 35 metų dažniau priimami drąsūs karjeros sprendimai. Svarbus vaidmuo tenka ir sukauptai patirčiai, ir pasikeitusiems prioritetams.
Žmonės šiuo gyvenimo etapu dažniau jaučia profesinį „lubų“ efektą. Jie supranta, kad dabartinėje srityje pasiekė viską, ką norėjo, tačiau vidinis pasitenkinimas darbu nebeauga.
Kita priežastis – šeimos kūrimas arba vaikų atsiradimas. Tada staiga aiškiau matosi, kiek daug laiko „suvalgo“ darbas ir kokios svarbios tampa lanksčios darbo sąlygos bei emocinė sveikata.
Prie to prisideda ir visuomenės požiūrio kaita. Karjeros keitimas nebelaikomas nesėkme ar „užgaida“, vis daugiau kalbama apie tai, kad profesinį kelią galima koreguoti bet kuriame amžiuje.
Grįžtančių emigrantų istorijos
Ryškų vaidmenį šiame pokytyje vaidina ir grįžtanti emigracija. Dalis lietuvių po dešimtmečio ar ilgesnio gyvenimo užsienyje grįžta į Lietuvą nusiteikę pradėti viską iš naujo.
Dažnas scenarijus – žmogus, dirbęs fizinį arba žemos kvalifikacijos darbą užsienyje, Lietuvoje renkasi mokytis iš naujo. Pasitaiko atvejų, kai buvę sandėlio, gamybos ar paslaugų sektoriaus darbuotojai persikvalifikuoja į socialinį darbą, programavimą ar slaugą.
Prie grįžimo prisideda ir pagerėjusios atlyginimų bei nuotolinio darbo galimybės Lietuvoje. Dalis specialistų darbą užsienio įmonėms dirba gyvendami Lietuvoje, taip išlaikydami aukštesnes pajamas ir artimus ryšius su šeima.
Dažniausiai pasirenkamos naujos kryptys
Karjeros konsultantai pastebi kelias populiarias naujas sritis tarp 35–45 metų žmonių. Viena jų – IT ir skaitmeniniai įgūdžiai, ypač tarp tų, kurie nori daugiau nuotolinio darbo galimybių.
Taip pat dažnai pasirenkamos socialinės ir pagalbos profesijos: psichologija, socialinis darbas, karjeros konsultavimas, ugdymo veiklos. Šias kryptis renkasi tie, kurie nebenori dirbti tik dėl atlyginimo ir siekia aiškesnės prasmės.
Augantis susidomėjimas matomas ir amatuose bei nedidelio masto versluose. Vis daugiau žmonių, ilgus metus dirbusių biuruose, imasi maisto gamybos, grožio paslaugų, meninių amatų ar tvarios produkcijos kūrimo.
Dalis karjerą keičiančių žmonių renkasi mišrų kelią – išlaiko dalį senų veiklų, bet pamažu plečia naują sritį. Tai sumažina finansinę riziką ir leidžia išbandyti save saugesnėmis sąlygomis.
Kokios rizikos ir klaidos dažniausios?
Didžiausia rizika – per greitas sprendimas ir neįvertinta finansinė pagalvė. Specialistai pataria bent keliems mėnesiams susikurti atsargų, jei planuojama mesti seną darbą ir pradėti mokytis iš naujo.
Dar viena dažna klaida – tikėjimas, kad nauja sritis iškart teiks tik džiaugsmą ir nebus sunkumų. Pirmieji metai dažnai būna kupini abejonių, nes reikia mokytis, taikytis prie mažesnių pajamų ir naujos aplinkos.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad keičiant karjerą gali sustiprėti lyginimasis su bendraamžiais. Vieni jau turi susikūrę stabilų gyvenimą, o kiti tik pradeda nuo nulio, ir tai kelia daug įtampos.
Svarbu suprasti, kad lyginimasis su kitais retai padeda priimti gerus sprendimus. Daug naudingiau vertinti savo realią situaciją ir žiūrėti, kas iš tiesų geriausia ilguoju laikotarpiu.
Kaip pasiruošti karjeros posūkiui?
Ekspertai rekomenduoja pradėti nuo ramios savianalizės ir aiškaus tikslo. Reikėtų sau atsakyti, ar siekiama tik kitokios aplinkos ir vadovo, ar iš esmės norima kitos profesijos.
Tuomet verta pasidomėti, kokių įgūdžių reikės naujoje srityje ir kiek laiko juos realiai užtruks įgyti. Čia gali padėti trumpi kursai, mentorystė, pokalbiai su jau toje srityje dirbančiais žmonėmis.
Finansinis planas yra būtinas, ypač turint šeimą ar finansinių įsipareigojimų. Kartais prasmingiau nelaikyti pokyčio „viskas arba nieko“ klausimu, o pereiti etapais – derinti esamą darbą su mokymais ar daline praktika.
Nemažai žmonių, sėkmingai pakeitusių karjerą po 35-erių, pabrėžia vieną dalyką: net ir sudėtingiausi pokyčiai atrodo įmanomi, jei aplinkoje yra bent keli palaikantys žmonės. Tai gali būti artimieji, kolegos ar bendraminčių grupės, kurios padeda išbūti abejonėse ir nesustoti pusiaukelėje.
