Vis daugiau keturiasdešimtmečių Lietuvoje ryžtasi palikti stabilų darbą ir pradėti visiškai naują karjeros kelią.
Psichologai ir karjeros konsultantai sako, kad tai ne atsitiktinis reiškinys, o aiškiai matoma nauja banga, susijusi su pandemija, technologijų šuoliu ir bręstančiu kartos savivokos pokyčiu.
Vidurio amžiaus slenkstis – ne krizė, o peržiūra
Keturiasdešimties sulaukiantys žmonės dažnai pirmą kartą aiškiai pamato, kaip atrodo jų gyvenimo vidurio taškas.
Vaikai jau paaugę, būsto paskolos dalis sumokėta, o darbe pasiektos pozicijos nebeatrodo taip jaudinančiai, kaip prieš dešimt ar penkiolika metų.
Psichologai šį etapą vis dažniau vadina ne krize, o peržiūra.
Žmonės natūraliai ima klausti savęs, ar kasdienė veikla turi prasmę, ar ji atitinka asmenines vertybes ir ilgalaikius lūkesčius.
Kai atsakymas į šiuos klausimus tampa neigiamas, atsiranda stiprus noras keisti kryptį.
Būtent keturiasdešimtmečiai, pasak karjeros specialistų, dažnai jau turi pakankamai finansinio ir emocinio stabilumo, kad ryžtųsi šiam žingsniui.
Pandemija privertė sustoti ir persvarstyti
Po pandemijos daugelis biuruose dirbusių profesionalų pripažino, kad pirmą kartą per daugelį metų rimtai sustojo ir įsiklausė į save.
Nuotolinis darbas suteikė daugiau laiko apmąstymams, o kartu atskleidė, kiek daug energijos kasdien atima ilgos kelionės, nuolatinis skubėjimas ir susirinkimai.
Dalis žmonių pajuto, kad per daugelį metų buvo prisitaikę prie aplinkybių, bet ne prie savo poreikių.
Grįžimas į biurus šį skirtumą dar labiau išryškino ir paskatino ieškoti kito kelio – lankstesnio, prasmingesnio ar labiau atitinkančio asmenybės tipą.
Ne mažiau svarbus ir saugumo jausmas.
Daugelis išvydo, kaip greitai galima netekti įprasto darbo, todėl nusprendė investuoti į naujus įgūdžius ir profesijas, kurios atrodo atsparesnės pokyčiams.
Technologijų šuolis ir persikvalifikavimo bangos
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin išaugo persikvalifikavimo programų, kursų ir stovyklų pasiūla.
Ypač daug dėmesio sulaukia tiek technologijų, tiek kūrybinių industrijų mokymai.
Į šias programas vis dažniau ateina ne studentai, o keturiasdešimtmečiai.
Jie dažnai jau turi vieną aukštąjį išsilavinimą, bet ieško visiškai kitos krypties – nuo programavimo ar duomenų analizės iki interjero dizaino ar psichologinio konsultavimo.
Ekspertai pastebi, kad ši karta užaugo pereinamuoju laikotarpiu.
Jaunystėje dar nebuvo šiuolaikinio interneto, socialinių tinklų ir DI sprendimų, todėl dalis pasirinko profesijas, kurios tuo metu atrodė stabiliausios.
Dabar, technologijoms iš esmės pakeitus darbo rinką, atsirado galimybė išmokti naujų specialybių greičiau ir pigiau nei bet kada anksčiau.
Nuotoliniai kursai ir hibridinės mokymosi formos leidžia mokytis šalia esamo darbo, todėl pereinamasis laikotarpis tampa mažiau rizikingas.
Vertybių pokytis: mažiau statuso, daugiau prasmės
Dar vienas ryškus pokytis – vertybės.
Keturiasdešimtmečiai vis rečiau nori aukoti sveikatą ir laiką vien dėl aukštesnio statuso ar didesnio atlyginimo.
Daugeliui svarbiau tampa santykis su darbu – ar jis leidžia matyti aiškų rezultatą, padėti kitiems, prisidėti prie bendruomenės ar aplinkos gerovės.
Būtent todėl pastebimai daugėja istorijų, kai aukštas pareigas užimantys specialistai išeina dirbti į mažesnes organizacijas, socialinius projektus arba pradeda savo mažus verslus.
Šis pasirinkimas dažnai reiškia ir finansinį kompromisą bent trumpuoju laikotarpiu.
Vis dėlto apklausos rodo, kad ilgalaikį pasitenkinimą labiau lemia ne atlyginimo dydis, o kontrolės jausmas ir galimybė gyventi pagal savo vertybes.
Kaip saugiai ruoštis dideliam pokyčiui?
Karjeros konsultantai pataria neskubėti drastiškai nutraukti esamų darbo santykių vos tik atsiranda nepasitenkinimo jausmas.
Pirmas žingsnis – realistiškai įsivertinti finansinę situaciją, įsipareigojimus ir tai, kiek laiko galima skirti mokymuisi ar praktikai.
Kitas svarbus elementas – testuoti naują kryptį mažais žingsniais.
Prieš visiškai keisdami profesiją, žmonės dažnai išbando papildomą veiklą, savanorystę, trumpesnius kursus arba nedidelius projektus su būsimais darbdaviais.
Ne mažiau reikšmingas ir artimųjų palaikymas.
Keturiasdešimties sulaukus, karjeros pokyčiai dažnai paliečia visą šeimą, todėl atviras pokalbis apie lūkesčius, rizikas ir laikinas aukas gali padėti išvengti įtampos.
Galiausiai, specialistai ragina nepamiršti, kad karjera nebūtinai turi būti tiesi linija.
Šiuolaikinėje darbo rinkoje vis dažniau vertinami būtent tie žmonės, kurie drįso keistis, įgijo skirtingų sričių patirties ir geba jungti, o ne siaurinti savo kompetencijas.
