Per pastaruosius kelerius metus vis dažniau girdima apie jaunus lietuvius, paliekančius didžiuosius užsienio miestus ir grįžtančius kurti gyvenimo gimtinėje.
Ryškėja nauja tendencija – dalis jų sąmoningai renkasi ne Vilnių ar Kauną, o mažesnius miestus ir savo gimtuosius rajonus.
Kas keičia jaunos kartos planus?
Dar prieš dešimtmetį daugeliui jaunų žmonių emigracija atrodė vienas patraukliausių kelių į geresnį atlyginimą ir tarptautinę patirtį.
Dabar vis dažniau sakoma, kad svetur įgyta patirtis turi prasmę tik tada, kai ją galima panaudoti namuose.
Grįžimą skatina keli veiksniai – šeimos kūrimas, noras auginti vaikus lietuviškoje aplinkoje, galimybė dirbti nuotoliu ir gerėjanti gyvenimo kokybė Lietuvoje.
Daug jaunų specialistų pastebi, kad atlyginimų atotrūkis nuo kai kurių Europos valstybių sumažėjo, o būsto ir paslaugų kainų skirtumas nebe toks ryškus.
Svarbi ir vertybių kaita.
Vis dažniau pabrėžiama, kad karjera nėra vienintelis sėkmės matas, o santykiai su artimaisiais, laikas sau ir bendruomeniškumas tampa tokie pat svarbūs.
Regionus atranda iš naujo
Pastebima, kad dalis grįžtančiųjų nesiveržia į didmiesčius ir sąmoningai renkasi mažesnius miestus ar net kaimiškas vietoves.
Tokį pasirinkimą lemia ramesnis gyvenimo ritmas, artumas gamtai ir galimybė įsigyti būstą už daug mažesnę kainą.
Prie šios tendencijos prisideda lankstesnis darbas.
Vis daugiau įmonių leidžia dirbti nuotoliu, todėl darbo vieta nebepririša prie konkretaus biuro, o užsienio patirtį turintys specialistai tampa patrauklūs tiek Lietuvos verslui, tiek užsienio darbdaviams.
Mažesni miestai taip pat aktyviau ieško sugrįžtančių profesionalų.
Savivaldybės siūlo paramą būstui, skatina kurti smulkų verslą, vysto kultūros ir sporto infrastruktūrą, kad regionai būtų patrauklesni jauniems žmonėms.
Ką grįžtantieji atsineša iš emigracijos?
Grįžę jauni lietuviai į darbo rinką atsineša ne tik kalbų žinias, bet ir kitokį požiūrį į darbus bei komandų kultūrą.
Jie labiau vertina aiškų vadovų grįžtamąjį ryšį, lanksčias darbo sąlygas, skaidrią atlygio sistemą ir galimybę tobulėti.
Tokie lūkesčiai daro spaudimą ir Lietuvos darbdaviams.
Įmonės, kurios sugeba prisitaikyti, lengviau pritraukia grįžtančius specialistus, ypač IT, finansų, rinkodaros ir inžinerijos srityse.
Dalis grįžusiųjų renkasi verslo kelią.
Užsienyje matyti sprendimai skatina kurti naujas paslaugas ir produktus Lietuvoje, o mažesniuose miestuose tokios iniciatyvos iškart pastebimos ir turi didesnę įtaką vietos bendruomenei.
Iššūkiai ir abejonės ne dingsta
Nors grįžtančiųjų istorijos dažnai skamba optimistiškai, procesas ne visada lengvas.
Tenka iš naujo tvarkyti biurokratinius reikalus, prisitaikyti prie kitokio darbo tempo ir kartais susidurti su konservatyvesniu požiūriu.
Ne vienas jaunas žmogus pripažįsta, kad po ilgesnio laiko svetur būna sudėtinga iš naujo kurti socialinį ratą Lietuvoje.
Dalį stebina lėtesnė karjeros raida ar mažesnės algos palyginti su turėta patirtimi užsienyje.
Tačiau vis dažniau pabrėžiama, kad šiuos iššūkius atsveria artumas šeimai, kalbos barjero nebuvimas ir jausmas, kad prisidedama prie savo šalies pokyčių.
Grįžusieji sako, kad svarbiausia prieš apsisprendžiant įvertinti ne tik finansus, bet ir tai, kokį gyvenimo būdą norisi turėti po kelių ar keliolikos metų.
Kaip pasiruošti grįžimui?
Ekspertai pataria grįžimo nesuprasti kaip spontaniško žingsnio ir jam ruoštis iš anksto.
Dar gyvenant svetur verta užmegzti ryšius su potencialiais darbdaviais Lietuvoje, sekti darbo skelbimus, pasidomėti, kokių kompetencijų labiausiai reikia.
Naudinga iš anksto suskaičiuoti numatomas išlaidas ir pajamas, palyginti būsto kainas, pasidomėti vaikų darželiais ar mokyklomis, jei grįžtama su šeima.
Dalis jaunų žmonių pirmu žingsniu pasirenka grįžimą bandomajam laikotarpiui – keliems mėnesiams ar metams, neprarandant galimybės prireikus grįžti į ankstesnį darbą užsienyje.
Vis daugiau viešai kalbančių grįžusiųjų istorijų kuria ir tam tikrą sniego gniūžtės efektą.
Matydami realius pavyzdžius, kad grįžimas nebūtinai reiškia atsisakymą ambicijų, kiti jauni lietuviai drąsiau svarsto šį žingsnį ir pradeda ieškoti savo vietos gimtinėje.