Vis daugiau 25–35 metų lietuvių ryžtasi kardinaliai keisti karjerą, išeina iš stabiliai apmokamų darbų ir renkasi mažiau prestižines, bet prasmingesnes veiklas.
Psichologai šį reiškinį vadina ketvirčio amžiaus krize, o darbo rinkos ekspertai – tylia naujos kartos revoliucija.
Kas skatina jaunus suaugusiuosius keisti kryptį?
Darbo rinkos analitikai pastebi, kad pagrindinė priežastis – vertybių kaita.
Jaunesni darbuotojai linkę aukoti statusą ir pajamas, jei jaučia nuolatinį stresą ir prasmės trūkumą.
Dalis trisdešimtmečių pripažįsta, kad į pirmąsias specialybes juos nunešė tėvų lūkesčiai ir stereotipai apie „saugias“ profesijas.
Po kelių metų tokiose pareigose ateina suvokimas, jog gyvenimą norisi sieti su veikla, kuri atitinka asmenines vertybes ir leidžia matyti aiškų savo darbo rezultatą.
Prie sprendimo keisti karjerą prisideda ir išaugęs psichologinio raštingumo lygis.
Jauni suaugusieji dažniau lankosi pas psichologus, domisi emocine sveikata, todėl greičiau pastebi, kad nuolatinis nuovargis ir motyvacijos stoka nėra „normali būsena“.
Persikvalifikavimas ir grįžimas į regionus
Vienas ryškiausių pastarųjų metų pokyčių – intensyvus persikvalifikavimas.
Populiarūs tapo kelių mėnesių kursai, padedantys įgyti programavimo, duomenų analizės ar skaitmeninės rinkodaros pagrindus.
Dalis persikvalifikuojančiųjų renkasi technologijų sektorių ir darbą su DI sprendimais, tačiau kiti sąmoningai traukiasi nuo kompiuterinių ekranų.
Pastarieji atranda amatų, socialinių paslaugų, edukacijos ar kūrybinių veiklų sritis, kuriose daugiau tiesioginio kontakto su žmonėmis.
Be to, ryškėja grįžimo į regionus tendencija.
Jauni specialistai, pavargę nuo didmiesčių tempų ir būsto kainų, keliasi arčiau gamtos ir kuria mažus verslus: kepyklėles, edukacinius ūkius, kūrybines studijas.
Darbą regionuose viliojančiu daro augančios nuotolinio darbo galimybės.
Vis daugiau įmonių leidžia derinti gyvenimą mažesniame mieste su darbu tarptautinėse komandose, todėl jauniems žmonėms lengviau išlaikyti pajamas nemažinant gyvenimo kokybės.
Kokia trisdešimtmečių karta yra iš tiesų?
Stereotipai apie „tingią“ jaunąją kartą neatlaiko tikrovės.
Darbdaviai pastebi, kad dabartiniai trisdešimtmečiai yra reiklesni darbo sąlygoms, bet kartu – itin atsakingi ir linkę tęsti įsipareigojimus, jei jaučia aiškų tikslą.
Skiriasi tai, kaip jie matuoja sėkmę.
Ankstesnėms kartoms sėkmė dažniau siejosi su būsto paskola, ilgamečiu darbu vienoje įmonėje ir vadovo pareigomis, o dabartiniams jauniems suaugusiesiems svarbiau laisvė, sveikata ir galimybė nuolat mokytis.
Ryškus ir santykis su pinigais.
Daugelis trisdešimtmečių pripažįsta, kad jiems labiau rūpi finansinis stabilumas, nei maksimaliai didelės pajamos bet kokia kaina.
Prioritetu tampa subalansuotas gyvenimo būdas, kuriame telpa darbas, šeima, savanorystė, laikas sau ir hobiams.
Todėl vis daugiau žmonių atsisako viršvalandžiais grįsto „herojaus darbuotojo“ modelio ir renkasi racionaliai dozuoti pastangas.
Pokyčiai šeimose ir santykių modeliuose
Karjeros pokyčiai glaudžiai susiję su šeimos planavimu.
Dalis trisdešimtmečių sąmoningai atidėjo vaikų gimimą, kol atrastų labiau tinkančią veiklą ir aiškesnę finansinę kryptį.
Įsitvirtinus nuotoliniam ir lanksčiam darbui, vis daugiau porų dalijasi vaiko priežiūros ir buities atsakomybes.
Jaunesni vyrai dažniau naudojasi tėvystės atostogomis, o moterys drąsiau grįžta į darbo rinką, derindamos kelias veiklas.
Keičiasi ir požiūris į santykius.
Vis dažniau girdima, kad partnerio palaikymas karjeros paieškose tampa svarbesnis už tradicinį ekonominį stabilumą.
Jei partneriai turi skirtingus tikslus, dalis porų nusprendžia draugiškai išsiskirti ir kurti naują gyvenimą atskirai.
Taip kuriami įvairesni šeimos modeliai, kuriuose daugiau derybų ir mažiau automatiškai perimamų taisyklių.
Kaip ruoštis ketvirčio amžiaus krizei?
Psichologai ragina ketvirčio amžiaus krizę priimti kaip natūralią vystymosi dalį, o ne asmeninę nesėkmę.
Pasak jų, šiame etape svarbu skirti laiko savęs pažinimui ir drąsiai pripažinti, kas neveikia.
Viena svarbiausių rekomendacijų – kalbėtis.
Atviras pokalbis su partneriu, draugais ar karjeros konsultantu dažnai padeda suprasti, kad abejonės dėl darbo ar pasirinktos specialybės yra labai paplitusios.
Ekspertai pataria nepriimti staigių, impulsyvių sprendimų, o pokyčius planuoti etapais.
Pavyzdžiui, pirmiausia pradėti mokytis naujų įgūdžių vakare ar savaitgaliais, išbandyti savanorystę norimoje srityje, o tik vėliau mažinti krūvį senajame darbe.
Dar viena kryptis – finansinis pasiruošimas.
Jeigu planuojamas ilgesnis persikvalifikavimas ar verslo kūrimas, verta bent kelis mėnesius sistemingai taupyti ir susidaryti aiškų biudžetą.
Ketvirčio amžiaus krizė keičia ne tik pavienių žmonių biografijas, bet ir visą darbo rinkos veidą.
Darbdaviams ji tampa ženklu, kad vien atlyginimo ir prestižinio pareigybės pavadinimo nebeužtenka – jauniausiai darbo jėgos daliai labiausiai reikia lankstumo, pagarbos ir tikrumo.