Kaip vienas „be ekranų“ vakaras per savaitę keičia šeimos gyvenimą? Paprastas planas namams
Vis daugiau šeimų ieško būdų bent trumpam atsikvėpti nuo nuolat mirksinčių ekranų.
Vienas vakaras per savaitę be telefonų ir kompiuterių tampa paprastu, bet veiksmingu įpročiu, galinčiu pastebimai pakeisti namų atmosferą.
Kodėl verta stabtelėti nuo ekranų?
Ekranai patogūs, bet kartu pavagia daug nepastebėto laiko.
Dažnas pastebi, kad „pažiūrėti kelių minučių“ vaizdo įrašą virsta valanda, o bendras vakaras namuose išsisklaido tarp skirtingų įrenginių.
Nuolatiniai pranešimai ir žinutės neleidžia smegenims pailsėti.
Net jei fiziškai esame namuose, mintimis dažnai liekame darbe, socialiniuose tinkluose ar naujienų sraute.
Vakaro be ekranų idėja nėra griežtas draudimas.
Tai labiau susitarimas su savimi ir šeima, kad bent kelias valandas pabūsime vienoje erdvėje, be išmaniųjų trukdžių.
Kaip susitarti su šeima?

Svarbiausia – neprimesti taisyklių iš viršaus, o susitarti kartu.
Galima pasiūlyti šeimos susirinkimą ir atvirai paklausti, kokia savaitės diena ir laikas visiems būtų tinkamiausias.
Jei namuose yra vaikų ar paauglių, jiems turi būti aiški ir suprantama priežastis.
Padeda pabrėžimas, kad tai ne bausmė, o proga veikti kažką įdomaus kartu.
Pradžioje verta apsiriboti trumpesniu laiku – pavyzdžiui, dviem valandomis vakare.
Jei toks vakaras prigis, laiką galima ilginti natūraliai, be spaudimo.
Ką daryti su telefonais ir kompiuteriais?
Patogu susikurti vieną vietą namuose, kur ekranai „miega“ per be ekranų vakarą.
Tai gali būti lentyna prieškambaryje ar dėžutė ant komodos, į kurią visi padeda įrenginius.
Gerai iš anksto pranešti artimiesiems ar kolegoms, kad tuo metu būsite nepasiekiami.
Taip išvengsite nerimavimo, kad galėjote kažko „nepamatyti laiku“.
Jei sunku atsisakyti telefono dėl skambučių, galima palikti jį begarsiu režimu atokiau.
Tada atsakysite tik į tikrai svarbius skambučius ir nelįsite į socialinius tinklus iš įpročio.
Ką veikti vietoj scrollinimo?

Be išankstinio plano tokie vakarai dažnai žlunga, nes ranka vėl siekia telefono.
Todėl verta iš anksto nuspręsti, ką veiksime: vieną savaitę rinktis stalo žaidimus, kitą – kartu gaminti vakarienę.
Šeimoms su mažais vaikais tinka piešimas, dėlionės, kartu skaitomos knygos.
Vyresniems gali patikti bendri projektai: kambario pertvarka, nuotraukų albumo tvarkymas, naujo patiekalo išbandymas.
Dviem kartu gyvenantiems žmonėms toks vakaras gali tapti laiku tikram pokalbiui.
Be ekrano tarp akių lengviau išgirsti vienas kitą ir pastebėti tai, kas kasdienybėje praslysta pro šalį.
Nauda, kuri pajuntama ne iš karto
Pirmi vakarai gali atrodyti keisti ir net šiek tiek nuobodūs.
Esame įpratę nuolatiniam stimuliavimui, todėl tylos ir lėtesnio tempo pradžioje tenka išmokti išbūti.
Po kelių savaičių daug kas pastebi, kad lengviau susikaupti ir užmigti.
Mažėja įprotis prieš miegą dar kartą „praslinkti“ naujienas ar socialinius tinklus.
Vaikams ir paaugliams toks vakaras tampa aiškia riba, padedančia susidėlioti dieną.
Jie žino, kad bent vieną kartą per savaitę tėvų dėmesys priklauso tik jiems, o ne ir ekranui.
Kaip išvengti kaltės ir spaudimo?

Be ekranų vakaras neturėtų virsti dar viena tobulos šeimos užduotimi.
Jei kažkurią savaitę planas nepavyko, neverta savęs graužti – galima ramiai grįžti prie įpročio kitą kartą.
Svarbu vengti kaltinimų ar gėdinimo, ypač vaikų atžvilgiu.
Geriau sutarti, kad visi mokomės gyventi šiek tiek sąmoningiau ir kiekvienas turi silpnybių.
Jei vienas šeimos narys visai nenori dalyvauti, galima pradėti be jo.
Dažnai, pamatę, kad kiti gerai leidžia laiką, skeptikai po truputį prisijungia patys.
Maži žingsniai link ramesnės kasdienybės
Vienas vakaras per savaitę neatskiria mūsų nuo technologijų ir jų privalumų.
Tačiau jis padeda atsigręžti į tai, ką turime čia ir dabar: santykius, pokalbius, bendrus ritualus.
Iš šio paprasto įpročio gimsta ir kiti pokyčiai – trumpesnis naršymas rytais, mažiau išsiblaškymo darbo metu.
Ilgainiui šeima susikuria savo mažas tradicijas, kurios tampa stipresnės už įprotį nuolat žvilgčioti į ekraną.









0 komentarai