Kaip vidurvasarį dalyti daugiamečius augalus? Kada, kokius ir kaip perkelti be didelio streso

Vidurvasaris daugeliui siejasi su poilsiu, tačiau sode tai taip pat puikus metas atnaujinti daugiamečių gėlynus. Teisingai padalijus ir persodinus seniems kerams galima suteikti naujos energijos, sutaupyti pinigų ir per kelis metus visiškai atnaujinti kiemą.

Tai ypač aktualu mažesnių sklypų savininkams, kurie nori daugiau žydėjimo tame pačiame plote ir tvarkingesnių, mažiau ligų pažeidžiamų augalų. Svarbu tik nepervertinti savo entuziazmo ir laikytis kelių paprastų, bet svarbių taisyklių.

Kodėl verta dalyti daugiamečius?

Ilgiau vienoje vietoje augantys daugiamečiai galiausiai ima silpti: žiedai smulkėja, žydėjimas trumpėja, kerai viduryje išplinka. Dalijimas padeda atjauninti augalą, paskatina naujų stiprių ūglių formavimąsi ir gausesnį žydėjimą.

Be to, tai natūralus būdas gauti naujų sodinukų be papildomų išlaidų. Iš vieno peraugusio kero neretai pavyksta gauti 3–7 naujus augalus, kuriais galima užpildyti tuščias vietas arba pasidalinti su kaimynais.

Kada vidurvasario dalijimas tinka, o kada ne?

Įprasta rekomendacija daugiamečius dalyti pavasarį arba ankstyvą rudenį, tačiau kai kuriuos augalus galima sėkmingai perkelti ir vasaros viduryje. Svarbiausia sąlyga, kad po dalijimo augalas turėtų bent kelias savaites atsigauti iki didesnių šalnų ar užsitęsusios sausros.

Vidurvasaris tinka dalyti tiems daugiamečiams, kurie jau baigia žydėti ir viršutinė dalis ima gelsti ar gulėti ant žemės. Taip pat tai tinkamas metas labai agresyvioms, linkusioms išsiplėsti rūšims suvaldyti, nes laiku neapribotos jos gali užgožti kitus augalus.

Kokius daugiamečius galima drąsiai judinti?

Vasaros viduryje dažniausiai sėkmingai dalijami ir perkeliami šie augalai: floksai, astilbės, kai kurios melsvės, margučiai, vilkdalgiai, kai kurie snapučiai. Tinka ir žemai augantys kiliminiai augalai, jei jie per daug išplito ir pradėjo kilti nuo žemės.

Didesni ir tvirtesni kerai vandens ir maisto perteklių išnaudoja greičiau, todėl dažnai būtent jie pirmi parodo, kad vietos jiems tapo per maža. Jei matote, kad augalas žydi tik pakraščiuose, o vidurys plikas ar parudavęs, tai aiškus signalas, kad laikas imtis darbo.

Ko geriau neliesti karščių metu?

Vidurvasaris visai netinka jautresniems, seklesnę šaknų sistemą turintiems ar žiemai ruošimąsi anksti pradėsiantiems augalams. Labai atsargiai reikėtų elgtis su bijūnais, levandomis, dekoratyviniais česnakais, daugeliu šalčiui jautresnių augalų.

Taip pat neverta judinti tuo metu pilnai žydinčių gėlių, nebent tai būtina. Persodinimas pilno žydėjimo metu dažnai reiškia prarastus žiedus, ilgesnį atsistatymo laiką ir didesnę riziką, kad augalas iki žiemos nespės įsišaknyti.

Pasiruošimas: dirva ir vietos parinkimas

Prieš imdamiesi dalijimo, pirmiausia pasiruoškite naujas vietas, kad perkelti kerai kuo trumpiau liktų be dirvos. Užkaskite apsaugines žarnas ar planuojamas laistymo linijas, jei jas naudosite, nes vėliau tai padaryti bus sunkiau.

Dirvą pravartu praturtinti kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu, tačiau vengti šviežio, agresyvaus tręšimo. Stiprūs azoto kiekiai paskatins lapų augimą, bet ne šaknų, o po dalijimo svarbiausia, kad augalas įsitvirtintų, o ne užaugtų didelė antžeminė masė.

Kaip teisingai iškasti ir padalyti kerą?

Patogiausia dirbti vėsesnę, debesuotą dieną arba anksti ryte ir vakare. Keliomis valandomis anksčiau gausiai palaistykite dalijamus augalus, kad dirva aplink šaknis būtų drėgna ir trapesnė.

Kero nebandykite rauti iš centro, geriau aplinkui apkasinėkite kastuvu ir po truputį kilstelėkite, kad šaknys kuo mažiau nutrūktų. Iškeltą kerą apžiūrėkite: pašalinkite supuvusias ar pažeistas dalis, o tvirtas dalis padalykite aštriu peiliu arba kastuvu į kelias dalis.

Kiek dalių daryti ir kaip sodinti?

Nepagunda suskaidyti į per smulkias dalis, ypač jei planuojate sodinti atviroje, vėjų pučiamoje vietoje. Kiekvienoje dalyje turėtų likti keli sveiki ūgliai ir gerai išsivysčiusi šaknų sistema, tokiu atveju augalas greičiau atgaus jėgas.

Sodinimo duobė turi būti šiek tiek platesnė už šaknų gumulą, bet ne per gili. Pastatykite kerą taip, kad jis augtų tokiame pačiame gylyje kaip ir anksčiau, nes per giliai pasodinti daugiamečiai neretai pradeda skursti ar net supūti.

Laistymas ir priedanga po dalijimo

Iškart po pasodinimo dirvą aplink kerą reikia gerai suslėgti ir gausiai palaistyti, kad neliktų oro tarpų. Vėliau laistykite reguliariai, bet neperlaistykite, dirvos paviršius tarp laistymų turėtų šiek tiek pradžiūti.

Jei prognozuojami karšti, saulėti orai, naujus sodinukus verta kelioms savaitėms pridengti lengvu audiniu ar laikinais skydeliais. Kitas variantas lengvai pamulčiuoti aplink augalo pagrindą žole, šiaudais ar kompostu, bet palikti nedidelį ratą aplink stiebus be mulčio, kad nesusidarytų drėgmės perteklius.

Kaip prižiūrėti dalytus augalus pirmą sezoną?

Pirmą sezoną po dalijimo nereikėtų tikėtis maksimaliai gausaus žydėjimo, svarbiausia, kad augalas sėkmingai įsišaknytų. Todėl geriau nužnybti silpnus ar pavienius pirmuosius žiedus, kad visa energija eitų į šaknų sistemą ir naujus ūglius.

Pastebėjus, kad lapai vysta ar gelsta, pirmiausia patikrinkite dirvos drėgmę ir tik tada imkitės tręšimo. Pertręšti, ypač azotu, vasaros viduryje yra lengva, o peraugusi minkšta lapija rudenį tampa jautresnė šalnoms ir ligoms.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Viena didžiausių klaidų yra dalyti augalus pačiame karščių įkarštyje ir palikti juos be vandens bei priedangos. Antroji klaida, per skubiai persodinti be pasiruoštos vietos, kai kerai kelias valandas guli pavėsyje ar saulėje su atviromis šaknimis.

Kita dažna bėda, nesilaikomas tarpas tarp naujų kerų, ypač kai norisi vizualiai tankaus gėlyno. Po metų ar dviejų per arti susodinti augalai pradeda konkuruoti dėl šviesos, maisto ir drėgmės, imamasi naujo dalijimo, nors to galima buvo išvengti iš anksto suplanuojant atstumus.