Kaip valdyti pranešimus kompiuteryje ir planšetėje? Nustatymai, kurie mažina įtampą

Daugelis jau išmoko suvaldyti pranešimų srautą telefone, tačiau kompiuteryje ir planšetėje triukšmo dažnai net dar daugiau. Nuolat iššokantys langai, garsai ir ženkliukai trukdo susikaupti, vargina akis ir didina įtampą.

Gerai parinkti pranešimų nustatymai gali pastebimai pagerinti darbo ir laisvalaikio kokybę. Svarbiausia suprasti, ką verta matyti iš karto, o ką saugiau pasilikti vėlesniam laikui.

Kas iš tiesų vargina labiausiai

Daugeliui labiausiai trukdo ne pavieniai pranešimai, o jų nuolatinis srautas iš skirtingų programų. Vienu metu mirksi el. paštas, pokalbių programos, naršyklė ir įvairūs įspėjimai apie atnaujinimus.

Toks informacijos lietus skatina nuolat šokinėti tarp užduočių. Net jei pranešimą atmetate, dėmesys jau nutrūksta, o vakare atrodo, kad visą dieną „kažką darėte“, bet iki galo nepadarėte beveik nieko.

Pirmas žingsnis – peržiūrėti programų sąrašą

Patogiausia pradėti nuo bendro vaizdo: kokios programos šiuo metu apskritai turi teisę rodyti pranešimus. Kompiuterio ar planšetės nustatymuose rasite skyrių, kuriame surašytos visos programos su atskirais jungikliais.

Pereikite sąrašą ir kritiškai įvertinkite: ar tikrai jums reikia, kad kiekvienas žaidimas, naršyklės plėtinys ar retai naudojama programa nuolat prašytų dėmesio. Daugumai jų drąsiai galite išjungti pranešimus visiškai.

Kategorijos: svarbu, galima palaukti, visai nereikia

Patogu mintyse suskirstyti pranešimus į tris grupes. Pirmoji – tai pranešimai, kuriuos tikrai norite pamatyti iškart, pavyzdžiui, darbo pokalbių programos ar šeimos žinučių grupės.

Antroji grupė – pranešimai, kurie naudingi, bet nebūtina juos matyti akimirksniu. Tai gali būti nauji el. laiškai, naujienlaiškiai, kai kurie socialinių tinklų pranešimai. Trečioji grupė – visi pranešimai, kurie jums nesuteikia realios naudos: reklamų pasiūlymai, žaidimų priminimai, automatiniai raginimai „grįžti į programą“.

El. pašto ir pokalbių programos

El. paštas kompiuteryje dažnai tampa pagrindiniu dėmesio vagimi. Vietoj to, kad kas kelias minutes reaguotumėte į naują laišką, vertinga nustatyti, kad pranešimai būtų tylūs arba būtų rodomi tik tada, kai programa atverta.

Pokalbių programose verta atskirti asmenines ir darbines paskyras. Pavyzdžiui, darbo kompiuteryje palikite aktyvius tik darbo kanalus, o bendrus socialinių tinklų pokalbius susitildykite arba išjunkite ženkliukų rodymą.

„Netrukdyti“ ir tylos režimai

Daugumoje sistemų yra bendras „netrukdyti“ arba „fokusavimo“ režimas, leidžiantis kuriam laikui užblokuoti visus arba beveik visus pranešimus. Tai labai naudinga, kai ruošiate svarbų dokumentą, vedate nuotolinį susitikimą ar mokotės.

Naudinga susikurti kelis skirtingus profilius, pavyzdžiui, „darbas“, „susitikimas“, „poilsis“. Kiekviename galite nurodyti, kurioms programoms vis tiek leista jus pasiekti, pavyzdžiui, tik šeimai arba tik artimam kolegai.

Planšetės ir bendras naudojimas namuose

Planšetė dažnai naudojama bendrai visai šeimai, todėl pranešimai joje gali greitai virsti chaosu. Jei planšetę dažniausiai naudoja vaikai, logiška išjungti naujienų, darbinių el. pašto dėžučių ir socialinių tinklų pranešimus.

Tokiu atveju geriau palikti tik minimalias žinutes: pavyzdžiui, mokymosi platformos ar vaiko naudojamos edukacinės programėlės priminimus. Visa kita galite pasitikrinti prisijungę iš savo asmeninio įrenginio.

Socialiniai tinklai: riboti, o ne uždrausti

Socialinių tinklų pranešimai dažnai specialiai sukurti taip, kad nuolat temptų jūsų dėmesį. Verta išjungti pranešimus apie „patinka“, naujus sekėjus ar pasiūlymus, o palikti tik asmenines žinutes ir svarbius įvykius.

Be to, daugelyje tinklų galima nustatyti tylos laiką, pavyzdžiui, vakarais ar savaitgaliais. Tai padeda išlaikyti ribą tarp darbo, poilsio ir laiko su artimaisiais.

Garsai, ženkliukai ir iššokantys langai

Net jei nenorite visiškai atsisakyti pranešimų, dažnai pakanka pakeisti jų formą. Vietoj garsių signalų galima palikti tik nedidelį ženkliuką prie programos piktogramos.

Iššokantys langai ekrano kampe yra agresyviausia pranešimų forma, nes iškart uždengia tai, ką darote. Pagalvokite, kurioms programoms tokia forma iš tiesų būtina, ir visoms kitoms ją išjunkite.

Pranešimai ir saugumas

Kai kurie pranešimai yra svarbūs jūsų paskyrų saugumui, pavyzdžiui, apie prisijungimus iš naujo įrenginio ar bandymus pakeisti slaptažodį. Tokius pranešimus verta palikti įjungtus tiek el. pašto, tiek naršyklės paskyrose.

Kita vertus, pranešimai apie reklamines akcijas ar „riboto laiko pasiūlymus“ dažnai skatina spausti nuorodas neapgalvotai. Jei juos išjungsite, sumažinsite riziką netyčia paspausti kenksmingą nuorodą ar atskleisti asmens duomenis.

Kaip žinoti, ar nustatymai veikia

Jei po kelių dienų jaučiate, kad galite ilgiau susikaupti, o darbo pabaigoje neskauda galvos nuo nuolatinių garsų, vadinasi, pranešimų pokyčiai veikia. Vis dėlto nebūtina viską susitvarkyti tobulai iš pirmo karto.

Stebėkite, kurių pranešimų galbūt pritrūksta, pavyzdžiui, praleidote svarbią žinutę iš vadovo ar mokytojo. Tokius atvejus verta peržiūrėti ir konkrečiai programai šiek tiek sušvelninti nustatymus.

Reguliarus „generalinis tvarkymas“

Technologijos ir programos nuolat keičiasi, todėl pranešimų nustatymai nėra vienkartinė užduotis. Kiekvieną kartą įdiegus naują programą skirkite minutę patikrinti, kokių pranešimų ji prašo ir ar jums jų tikrai reikia.

Naudinga kartą per kelis mėnesius trumpai peržvelgti visą pranešimų sąrašą kompiuteryje ir planšetėje. Taip išvengsite situacijos, kai po metų vėl tenka kovoti su chaotišku ir varginančiu srautu.