Vasarą šiltnamyje auginami pomidorai auga greitai, tačiau būtent tada juos lengviausia sugadinti netinkamu laistymu.
Per didelė arba per maža drėgmė skatina ligas, skeldėjimą ir sumažina derlių.
Kiek vandens iš tikrųjų reikia?
Jauni, ką tik pasodinti pomidorai pirmąsias savaites turi būti laistomi saikingai.
Jiems svarbiausia, kad drėgmė pasiektų šaknis, bet neužmirkdytų žemės.
Įsišakniję pomidorai vasarą dažniausiai laistomi kas 2–3 dienas, priklausomai nuo karščio ir dirvos tipo.
Smėlinga žemė išdžiūsta greičiau, molinga išlaiko drėgmę ilgiau, todėl laistymo dažnį tenka pritaikyti konkrečiai vietai.
Brandžiam augalui per vieną kartą dažnai prireikia kelių litrų vandens, kad sudrėktų bent 20–30 centimetrų gylis.
Paviršinis, tik viršutinį sluoksnį sudrėkinantis laistymas skatina seklų šaknyną, kuris jautresnis karščiui ir sausroms.
Kada laistyti – rytą ar vakarą?
Šiltnamio pomidorus geriausia laistyti anksti ryte, kol dar nekaršta.
Tuomet augalai ramiai pasisavina drėgmę, o vidurdienį šiltnamyje nesusidaro tvankus garų debesis.
Vakarinis laistymas patogus, tačiau šiltu ir drėgnu oru didina ligų riziką.
Naktį šiltnamyje temperatūra krenta, o ilgai besilaikanti drėgmė ant lapų ir konstrukcijų sudaro palankias sąlygas grybiniams susirgimams.
Labiausiai reikėtų vengti laistymo vidurdienį, kai saulė kaitina labiausiai.
Staigus temperatūrų skirtumas ir įkaitęs šiltnamio oras silpnina augalus ir gali nudeginti lapus.
Kaip laistyti, kad nesusirgtų?
Pomidorus šiltnamyje reikėtų laistyti tik prie šaknų, stengiantis nešlapinti lapų ir stiebų.
Ant lapų likę vandens lašai, ypač esant karštiems ir drėgniems orams, skatina rauples, dėmes ir kitas ligas.
Patogu naudoti žarną su švelnia srove arba laistymo indą be smulkaus sietelio.
Vandens srovė turi tekėti lėtai, kad nenuplautų dirvos ir neapnuogintų šaknų.
Lašinė laistymo sistema leidžia palaikyti tolygią drėgmę ir sumažina ligų riziką.
Vanduo lėtai tiekiamas tiesiai šaknims, dirva nesuplakama, o oras šiltnamyje išlieka sausesnis.
Vandens temperatūra ir kokybė
Šiltnamio pomidorams netinka ledinis vanduo tiesiai iš šulinio ar gręžinio.
Geriau, jei vanduo bent kelias valandas pastovi talpoje šiltnamyje ir sušyla iki aplinkos temperatūros.
Šaltas vanduo ypač pavojingas karštomis dienomis, kai šaknys ir dirva įkaitę.
Staigus atvėsimas stabdo augimą, skatina žiedų ir užuomazgų nubyrėjimą.
Jei naudojamas surinktas lietaus vanduo, talpos turi būti švarios.
Stovėdamas ilgai atviroje statinėje vanduo gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir tapti infekcijų šaltiniu.
Kaip suprasti, kad laistote neteisingai?
Per gausiai laistomi pomidorai dažnai turi blyškesnius lapus, dirva ilgai lieka drėgna ir sunkiai purenama.
Kai kuriais atvejais apatinių lapų kraštai pradeda gelsti, o šaknys ima dusti nuo deguonies trūkumo.
Per mažai laistomi augalai vysta dienos metu, nors rytais atrodo atsigavę.
Vaisiai gali pradėti skilinėti, ypač po ilgesnės sausros, kai staiga gausiai palaistoma.
Skeldėjimas dažnai rodo drėgmės svyravimus, o ne vienkartinę klaidą.
Pomidorams labiausiai tinka tolygi, pastovi drėgmė, todėl geriau laistyti rečiau, bet gausiau.
Mulčias – paprastas pagalbininkas
Plonas mulčio sluoksnis aplink pomidorų krūmus padeda išlaikyti drėgmę dirvoje.
Tam tinka nupjauta žolė, šiaudai, kompostuotas lapų mišinys.
Mulčiuoti reikėtų tik tada, kai dirva jau sušilusi ir augalai įsišakniję.
Per storas, šaltas mulčias ankstyvą vasarą gali vėsinti žemę ir stabdyti augimą.
Mulčias padeda ne tik sutaupyti vandens, bet ir mažina piktžolių dygimą.
Be to, ilgainiui jis gerina dirvos struktūrą ir skatina naudingų mikroorganizmų veiklą.
Ką dar galima patobulinti šiltnamyje?
Laistant verta stebėti ne tik dirvos drėgmę, bet ir oro drėgnumą šiltnamyje.
Per drėgnas oras skatina ligas, todėl būtina reguliariai vėdinti, ypač po laistymo.
Dieną atidarius duris ir langus susidaro oro judėjimas, kuris greičiau nudžiovina kondensatą.
Rytais ant plėvelės ir konstrukcijų susikaupę lašai neturėtų lašėti tiesiai ant augalų.
Pastebėjus, kad žemė nuolat išdžiūsta labai greitai, verta pagalvoti apie dirvos pagerinimą kompostu.
Gerai humusinga žemė išlaiko daugiau drėgmės ir lėčiau įkaista, todėl pomidorams lengviau ištverti karščius.
