Šviesos tarša dažnai siejama su naktiniu dangumi ir astronomų rūpesčiais, tačiau vis daugiau mokslininkų kalba apie kitą, ne mažiau rimtą pasekmę – naktinių vabzdžių žūtį.
Miesto ir priemiesčių apšvietimas keičia ekosistemas taip greitai, kad daugelis rūšių nespėja prisitaikyti.
Kas yra šviesos tarša?
Šviesos tarša – tai perteklinis ar netinkamai nukreiptas dirbtinis apšvietimas, kuris trikdo natūralų dienos ir nakties ritmą.
Ji apima ne tik ryškias gatvių lempas, bet ir dekoratyvinius fasadų žibintus, reklamas, kiemų prožektorius ar nuolat įjungtą apšvietimą sode.
Mokslininkai išskiria kelias šviesos taršos formas: dangaus švytėjimą, akinantį blizgesį, šviesos sklaidą į šalis ir šviesos įsiskverbimą į erdves, kur ji nereikalinga.
Naktiniai gyvūnai, tarp jų ir vabzdžiai, evoliucionavo pasaulyje, kuriame naktis būdavo tikrai tamsi, todėl jų pojūčiai itin jautrūs pokyčiams.
Kodėl naktiniai vabzdžiai tokie pažeidžiami?
Dauguma naktinių vabzdžių, pavyzdžiui, drugiai, vabalai ar smulkūs skraidantys apdulkintojai, orientuojasi pagal natūralius šviesos šaltinius – Mėnulį ir žvaigždes.
Ryškios lempos suardo šią navigacijos sistemą, priversdamos vabzdžius suktis aplink šviesos šaltinį, kol jie nusilpsta ar žūsta.
Tyrimai rodo, kad naktį apšviestuose laukuose ir pievose pastebimai sumažėja skraidančių vabzdžių gausa, lyginant su tamsesnėmis teritorijomis.
Be to, dirbtinė šviesa keičia vabzdžių aktyvumo laiką, poravimosi elgesį ir net gebėjimą surasti maistą.
Šviesos spinduliai pritraukia ne tik vabzdžius, bet ir jų plėšrūnus.
Prie lempų susitelkia vorai, šikšnosparniai, kai kurie paukščiai, todėl vabzdžiai patiria didesnį medžiojimo spaudimą.
Pasekmės sodams, derliui ir paukščiams
Naktiniai vabzdžiai – svarbi apdulkintojų dalis, papildanti dienos metu aktyvias bites ir kamanes.
Naktį aktyvūs drugiai ir kiti vabzdžiai apdulkina daugelį laukinių ir sodo augalų, ypač žydinčių sutemus.
Jei naktinių apdulkintojų sumažėja, ilgainiui gali keistis žydinčių augalų sudėtis ir mažėti kai kurių rūšių derlius.
Sodininkai tai gali pastebėti kaip prastesnį kai kurių vaiskrūmių ar dekoratyvinių augalų žydėjimą ir derėjimą.
Vabzdžiai taip pat yra pagrindinis maisto šaltinis daugeliui paukščių, šikšnosparnių ir varliagyvių.
Jei dėl šviesos taršos juos išnaikinsime, grandininė reakcija palies visą maisto tinklą – nuo sodo paukščių iki plėšriųjų žinduolių.
LED lempos – ne visada sprendimas
Perėjimas prie LED apšvietimo laikomas energiją taupančiu sprendimu, tačiau ne visos LED lempos vienodai draugiškos gamtai.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ypač vabzdžius vilioja mėlynos ir šaltai baltos šviesos spektras.
Šiltesnės, gelsvesnės šviesos lempos paprastai mažiau trikdo naktinius gyvūnus.
Tačiau jei LED šviestuvai itin ryškūs ir nukreipti į dangų ar į šalis, jie vis tiek prisideda prie šviesos taršos.
Dėl energijos taupymo dažnai įrengiama daugiau šviestuvų nei anksčiau, todėl bendras šviesos kiekis miestuose ir priemiesčiuose tik didėja.
Gamta tokio tempo paprasčiausiai nespėja atlaikyti.
Ką gali padaryti gyventojai ir savivaldybės?
Mokslininkai siūlo kelis paprastus principus, kurie padėtų sumažinti šviesos poveikį naktiniams vabzdžiams ir kitai gyvūnijai.
Pirmas žingsnis – apšviesti tik tai, kas tikrai būtina, ir tik tada, kai to reikia.
Gyventojams rekomenduojama naudoti judesio jutiklius kiemų ir įvažiavimų apšvietimui, o dekoratyvinius sodo ar fasado žibintus išjungti naktį.
Taip ne tik saugomi vabzdžiai, bet ir taupoma elektros energija.
Antras principas – rinktis šiltos spalvos, silpnesnio intensyvumo šviestuvus, nukreiptus žemyn.
Gerai suprojektuoti šviestuvai neakina, nešviečia į langus ir nesklaido šviesos į dangų.
Savivaldybės gali peržiūrėti gatvių apšvietimo schemas, sumažinti apšvietimo intensyvumą vėlyvosiomis nakties valandomis ir atsisakyti perteklinių šviesos šaltinių.
Tokios priemonės vis dažniau aptariamos kaip dalis platesnės biologinės įvairovės išsaugojimo politikos.
Kaip kurti vabzdžiams draugišką sodą?
Sodininkai ir bendruomenių daržai gali tapti saugiomis salomis naktiniams vabzdžiams, jei bus derinamas augalų pasirinkimas ir apšvietimas.
Vertinga sodinti naktį ar sutemus kvepiančius augalus, kurie pritraukia naktinius apdulkintojus.
Šalia tokių augalų geriausia visai nerengti apšvietimo arba naudoti labai silpnus, šiltos spalvos, į apačią nukreiptus šviestuvus.
Atviros, tamsios sodo zonos padeda vabzdžiams saugiai judėti ir ieškoti maisto.
Nors kiekvieno kiemo sprendimai atrodo nedideli, kartu jie sudaro reikšmingą skirtumą.
Kuo mažiau be reikalo apšviestų plotų, tuo daugiau erdvės išsaugoti nakties tamsą ir su ja susijusią gyvybę.
