Lietaus vandens surinkimas sode tampa vis aktualesnis, kai vasaros karščiai dažnėja, o vandens kainos auga.
Tinkamai įsirengta sistema padeda sumažinti sąskaitas, apsaugoti augalus nuo streso ir tausoti gamtos išteklius.
Kodėl verta rinkti lietaus vandenį?
Lietaus vanduo yra minkštas, be kalkių ir chloro, todėl ypač tinka jautriems augalams, pavyzdžiui, rododendrams ar mėlynėms.
Daugelis daržovių ir gėlių taip pat geriau auga, kai laistomos būtent tokiu vandeniu.
Naudodami lietaus vandenį mažinate geriamojo vandens suvartojimą laistymui.
Ilgainiui tai gali pastebimai sumažinti išlaidas, ypač jei turite didesnį sklypą ar šiltnamį.
Lietaus surinkimas padeda ir vietos aplinkai.
Vanduo, kuris anksčiau nutekėdavo į kanalizaciją, lieka sklype ir drėkina dirvožemį, mažina eroziją.
Iš ko susideda paprasčiausia sistema
Pats paprasčiausias sprendimas – prie lietvamzdžio pastatyta talpa arba keli sujungti statiniai.
Tokią sistemą gali įsirengti dauguma sodininkų be sudėtingų darbų.
Pirmiausia reikalingas stogas ir lietvamzdis, nuo kurio surenkamas vanduo.
Tuomet lietvamzdis nukreipiamas į talpą su dangčiu, kad į vidų nepatektų lapai, vabzdžiai ir šiukšlės.
Talpos apačioje verta įrengti čiaupą arba žarnai skirtą jungtį.
Taip vandenį bus patogu išleisti į laistymo laistytuvą ar prijungti prie lašinės drėkinimo sistemos.
Kokią talpą pasirinkti?
Talpą reikėtų rinktis pagal stogo plotą ir vidutinį kritulių kiekį.
Mažam sodui dažnai pakanka 200–300 litrų statinės, didesniam – kelių 500 litrų talpų.
Svarbu, kad talpa būtų pritaikyta vandeniui ir atspari ultravioletiniams spinduliams.
Ne visos pramoninės statinės tam tinka, todėl prieš naudojant jas verta kruopščiai išplauti ir įvertinti medžiagą.
Tamsesnės talpos geriau saugo vandenį nuo šviesos.
Taip mažėja dumblių dauginimosi rizika, vanduo ilgiau išlieka švaresnis.
Kur statyti ir kaip prižiūrėti?
Talpą patogiausia statyti šalia namo, šiltnamio ar ūkinių pastatų sienos, kur yra lietvamzdis.
Ji turi stovėti ant tvirto pagrindo, kad prisipildžiusi nesusvyruotų.
Po talpa verta įrengti betoninių trinkelių ar plytų pagrindą.
Šiek tiek pakelta talpa palengvina vandens nuleidimą ir žarnos prijungimą.
Kad į talpą nepatektų stambios šiukšlės, lietvamzdžio viršuje pravartu naudoti stambią grotelių formos filtravimo įrangą.
Kai kuriais atvejais naudinga ir smulkesnė filtravimo kasetė, kurią reikia reguliariai išvalyti.
Talpos dangtis būtinas tiek saugumui, tiek vandens kokybei.
Uždengta talpa apsaugo nuo uodų dauginimosi, kritusių lapų ir gyvūnų patekimo.
Laistymas iš lietaus talpos
Mažame sode dažniausiai pakanka laistyti iš laistytuvo, pildomo tiesiai iš čiaupo talpos apačioje.
Dideliems daržams patogiau įrengti lašinę drėkinimo sistemą, prijungtą prie žarnos.
Lašinė sistema leidžia vandenį tiekti lėtai ir tiksliai prie augalų šaknų.
Taip sutaupoma dar daugiau vandens, sumažėja ligų rizika dėl nuolat šlapių lapų.
Jei sklype yra nedidelis nuolydis, talpą verta pastatyti aukščiau.
Tuomet vanduo tekės savaime dėl gravitacijos ir nereikės siurblio.
Saugumas ir galimi apribojimai
Lietaus vandens paprastai nerekomenduojama gerti ar naudoti maisto ruošai, nebent jis būtų specialiai filtruojamas ir dezinfekuojamas.
Tačiau laistymui, tualetams ar lauko plovimui jis tinka puikiai.
Prieš įsirengiant didesnę sistemą verta pasitikrinti vietos taisykles ir statybos reikalavimus.
Kai kur tam tikri įrenginiai gali būti priskiriami statiniams, kuriems taikomos papildomos sąlygos.
Lietaus vandens panaudojimas sode yra vienas paprasčiausių žingsnių tvaresnio ūkininkavimo link.
Net ir viena talpa prie sodo namelio gali tapti patikimu drėgmės šaltiniu sausomis vasaros savaitėmis.