Kaip prižiūrėti odą po sporto salės? Praktinė higienos ir grožio rutina be perteklinių priemonių

Reguliarus sportas gerina savijautą ir miegą, tačiau po treniruotės dažnai prisimename tik raumenis, o ne odą. Prakaitas, šiluma ir ankšti drabužiai sudaro sąlygas odos sudirgimui, bėrimams ir sausėjimui, ypač jei higiena apsiribojame greita dušo srove.

Tinkama odos priežiūra po judesio neturi būti sudėtinga ar brangi. Svarbiausia suprasti, kas vyksta su oda sporto metu ir kokie nedideli įpročiai padeda išvengti dažniausių problemų.

Ką su oda daro prakaitas?

Sportuojant kūno temperatūra kyla, pradeda aktyviai veikti prakaito liaukos, oda sudrėksta, o ant paviršiaus susimaišo prakaitas, sebumas ir aplinkos nešvarumai. Daugeliui tai asocijuojasi tik su nemaloniu kvapu, tačiau poveikis yra platesnis.

Jei prakaitas ilgai lieka ant odos, jis gali dirginti, ypač ten, kur oda jautresnė ar trinasi: pažastys, kirkšnys, po krūtine, už kelių. Kartu su drėgme dauginasi bakterijos ir grybeliai, o tai gali lemti išbėrimus, paraudimus ar niežėjimą.

Dažniausios odos klaidos po treniruotės

Viena iš tipinių klaidų yra ilgas vaikščiojimas su tais pačiais aptemptais sportiniais drabužiais po treniruotės. Taip ant odos užsilaiko drėgmė ir šiluma, o tai ypač palanku bėrimams nugaros, sėdmenų ar šlaunų srityje.

Kita klaida, būdinga tiek moterims, tiek vyrams, yra agresyvus odos šveitimas ar plovimas „atsigriebiant“ už prakaitą. Labai karštas vanduo, šiurkščios kempinės ir stiprūs prausikliai pažeidžia apsauginį odos barjerą, todėl oda sugrubsta, ima sausėti ir rausti.

Dušas po sporto: kaip ir kada?

Jei tik yra galimybė, naudinga nusiprausti per 20–30 minučių po treniruotės. Tiek laiko pakanka, kad širdies ritmas šiek tiek nusistovėtų, tačiau prakaitas dar nebūtų spėjęs pilnai išdžiūti ir susimaišyti su nešvarumais.

Vandens temperatūrą verta rinktis šiltą, o ne karštą. Per karštas vanduo nuplauna daugiau natūralių odos lipidų, todėl vėliau ji gali jaustis tempte ir reikalauti vis daugiau kremų, nors pagrindinė problema yra per agresyvus plovimas.

Kokį prausiklį rinktis?

Svarbesnė už žinomą prekės ženklo pavadinimą yra prausiklio sudėtis ir pojūtis ant odos. Dažniausiai pakanka švelnaus, be stipraus kvapo, neputojančio ar vidutiniškai putojančio prausiklio, skirto jautriai ar normaliai odai.

Kūnui nebūtina naudoti produktų su itin ryškiais kvapais ar stipriais šveičiamaisiais grūdeliais, ypač po intensyvių treniruočių. Jei oda linkusi į bėrimus, galima aptarti su gydytoju ar vaistininku specialų prausiklį, tačiau savarankiškai eksperimentuoti su daug skirtingų priemonių vienu metu nėra naudinga.

Veido oda po treniruotės

Veidas patiria dvigubą krūvį: sportuojant jį veikia prakaitas, o treniruotės metu dažnai liečiame veidą rankšluosčiu ar rankomis. Tai padidina bakterijų patekimą ant odos ir gali lemti naujų bėrimų atsiradimą, net jei šiaip oda linkusi būti rami.

Jei sportuojate su makiažu, gerai jį nuvalyti prieš treniruotę. Makiažo pagrindas kartu su prakaitu ir sebumu užkemša poras daug labiau nei natūralus, nepasidažęs veidas, ypač kai oda kaista ir poros kiek prasiplečia.

Ar būtinas ypatingas rankšluostis?

Sporto salėje verta turėti du atskirus rankšluosčius: vieną paviršiams nuvalyti ir patiesimui ant treniruoklio, kitą kūnui po dušo. Taip mažiau bakterijų nuo bendrų paviršių patenka ant odos po prausimosi.

Rankšluostis neturėtų būti šiurkštus, nes trindami sudirginame odą, ypač jei ji jau suerzinama prakaito. Išlipus iš dušo odą geriau švelniai nusausinti prispaudžiant rankšluostį, o ne intensyviai trinant.

Drabužiai po treniruotės

Po dušo svarbu persirengti sausais, odai pralaidžiais drabužiais. Medvilnė ar kiti kvėpuojantys audiniai mažina trintį ir leidžia odai pamažu atsigauti po fizinio krūvio, o pernelyg ankšti drabužiai skatina prakaito užsilaikymą.

Sportinė apranga turėtų būti skalbiama reguliariai, net jei atrodo, kad drabužiai „dar švarūs“. Ant audinių kaupiasi ne tik kvapas, bet ir bakterijos, kurios vėliau liečiasi su oda per kiekvieną naują treniruotę.

Drėkinimas ir odos barjeras

Po švelnaus dušo verta pasirūpinti paprastu drėkinamuoju kremu ar losjonu be intensyvaus kvapo. Drėkinimas padeda palaikyti odos barjerą, ypač jei sportuojate dažnai ir dažnai prausiatės duše.

Sausesnėms vietoms, pavyzdžiui, blauzdoms ar dilbiams, galima rinktis tirštesnį kremą, o likusiam kūnui pakanka lengvo losjono. Jei oda linkusi į labai sausą ar pleiskanojančią būklę, naudinga pasitarti su gydytoju ar dermatologu, o ne vien didinti kremų kiekį.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei po treniruočių pasikartoja stiprus niežėjimas, nuolatiniai odos bėrimai, pūlingi spuogeliai ar skausmingi mazgeliai, vien higienos pakeitimų gali nepakakti. Tokiais atvejais naudinga pasikalbėti su šeimos gydytoju ar dermatologu ir aptarti galimus tyrimus ar gydymo planą.

Taip pat verta kreiptis pagalbos, jei pastebite, kad dėl odos būklės pradedate vengti sporto ar baseino. Specialistas gali padėti pritaikyti arba pakoreguoti tiek higienos, tiek sporto įpročius taip, kad kūno judėjimas liktų maloni kasdienio gyvenimo dalis.