Nuotolinis darbas daugeliui lietuvių leido persvarstyti, kur jie nori gyventi ir kurti kasdienybę.
Vis dažniau jauni profesionalai iš didmiesčių persikelia į mažesnius miestus ar kaimus, kartu atsinešdami ir savo karjeras.
Kodėl jauni profesionalai grįžta?
Dalis trisdešimtmečių, karjerą pradėjusių Vilniuje ar Kaune, po kelerių metų grįžta į gimtuosius miestus.
Juos vilioja mažesnės būsto išlaidos, ramesnė aplinka ir artumas šeimai.
Nuotolinis darbas panaikina būtinybę kasdien stovėti spūstyse ar gyventi brangiuose mikrorajonuose.
Už tą pačią algą mažame mieste galima sau leisti erdvesnius namus, kiemą, daugiau laiko lauke ir su artimaisiais.
Daugeliui svarbus ir bendruomeniškumo jausmas.
Mažesnėse vietovėse paprasčiau užmegzti ryšius, įsitraukti į vietos veiklas, savanorystę, kultūros renginius ar sporto klubus.
Kaip keičiasi kasdienis gyvenimas?

Persikėlus iš didmiesčio į provinciją pirmiausia pasikeičia dienos ritmas.
Vietoj kelionės į biurą atsiranda pasivaikščiojimas iki netoliese esančio miško ar ežero prieš darbą ar per pietų pertrauką.
Nuotoliniu būdu dirbantys žmonės dažnai įsirengia atskirą darbo kampą namuose.
Vieniems tai – mažas stalas miegamajame, kiti išnaudoja sodo namelį ar buvusią sandėliuką, pritaikydami jį ramiam darbui.
Keičiasi ir vartojimo įpročiai.
Užuot kasdien užsisakę maistą į biurą, jie dažniau gamina namuose, perka iš vietos ūkininkų, lankosi artimiausiose kavinėse ir kepyklose.
Tai kuria papildomą paklausą vietos verslams.
Mažėja priklausomybė nuo didmiesčių paslaugų, o provincijos ekonomika po truputį gyvėja.
Iššūkiai: ryšys, riba tarp darbo ir laisvalaikio

Nors nuotolinis darbas suteikia laisvės, jis kartu atneša ir naujų iššūkių.
Vienas dažniausių – aiškių ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo stoka.
Dirbant iš namų lengva užtrukti prie kompiuterio iki vėlyvo vakaro.
Darbo ir poilsio laikas susilieja, atsiranda nuovargis ir nuolatinis kaltės jausmas, kad galėtum padaryti daugiau.
Provincijoje išryškėja ir infrastruktūros skirtumai.
Ne visur interneto ryšys stabilus, o kartais nutrūksta svarbių susitikimų vaizdas ar garsas.
Techniškai paprastas darbas tampa stresu, kai kiekvienas jungimosi trikdis gali sutrikdyti susitarimus su klientais ar komanda.
Dėl to dalis nuotolinių darbuotojų alternatyviai naudojasi bendradarbystės erdvėmis artimiausiame mieste, jei tokios yra.
Socialinė pusė: tarp vienatvės ir laisvės

Didmiesčiuose dirbantiems žmonėms biuras dažnai yra ir socialinio gyvenimo centras.
Persikėlus į mažą miestą ar kaimą šio elemento staiga nelieka.
Vietoj spontaniškų kavos pertraukėlių su kolegomis atsiranda tylos pauzės namuose.
Kai kuriems toks pokytis tampa psichologiniu išbandymu, ypač jei anksčiau jie buvo labai aktyvūs ir nuolat tarp žmonių.
Kita vertus, nuotolinis darbas leidžia pasirinkti, su kuo ir kaip leisti laiką po darbo.
Galima jungtis prie vietos sporto klubų, kultūrinių būrelių, jaunimo organizacijų ar bendruomenių iniciatyvų.
Auganti praktika – sąmoningai planuoti socialinius susitikimus.
Pavyzdžiui, kartą per savaitę dirbti iš kavinės artimiausiame mieste ar kartą per mėnesį atvykti į biurą gyviems komandos susitikimams.
Ką reikėtų įvertinti prieš persikeliant?
Prieš priimant sprendimą persikelti iš didmiesčio į provinciją verta ramiai susidėlioti prioritetus.
Reikėtų įsivertinti, kiek svarbus artumas kultūros renginiams, koncertams, teatrui ir didmiesčio paslaugoms.
Svarbi ir darbdavio pozicija.
Ne visos įmonės nuotolinį darbą toleruoja neribotai, todėl verta aiškiai sutarti dėl lūkesčių, darbo valandų ir susitikimų biure.
Reikėtų iš anksto pasitikrinti ir interneto kokybę konkrečioje vietoje.
Kartais tai tampa lemiamu veiksniu, turinčiu daugiau svorio nei būsto dydis ar vaizdas pro langą.
Galiausiai svarbu nepamiršti, kad persikėlimas nėra negrįžtamas žingsnis.
Daugelis žmonių išbando gyvenimą provincijoje kelerius metus, o vėliau, pasikeitus poreikiams, vėl renkasi didmiestį arba ieško tarpinio varianto.
Nuotolinis darbas suteikia daugiau laisvės rinktis, kur kurti savo kasdienybę.
Ši laisvė keičia ne tik atskirų žmonių gyvenimus, bet ir lėtai perbraižo Lietuvos žemėlapį, kuriame provincija tampa patrauklesne vieta gyventi ir dirbti.