Kaip namų kompiuterį paversti ramiu ir greitu darbuotoju? Paprasti žingsniai be techninio žargono

Daug žmonių skundžiasi, kad namų kompiuteris lėtėja, triukšmauja ir erzina, nors kasdien naudojamos tik kelios programos. Dažnai užtenka kelių paprastų sprendimų, kad įrenginys vėl veiktų sklandžiai, o darbas ir pramogos būtų ramesni.

Šiame straipsnyje paaiškinama, kas labiausiai stabdo kompiuterį, kaip saugiai atsikratyti nereikalingų programų ir triukšmo, kada verta kreiptis pagalbos ir kaip paprastiems naudotojams suprasti, kada laikas atsinaujinti.

Kas iš tikrųjų lėtina kompiuterį

Dažniausia lėto kompiuterio priežastis yra per didelis programų skaičius, veikiančių fone. Net jei matote tik naršyklę ir el. pašto langą, kartu gali dirbti kelių debesijos paslaugų klientai, keli pokalbių įrankiai ir automatiniai atnaujinimai.

Kita problema yra pilnas arba beveik pilnas disko kaupiklis. Kai laisvos vietos lieka mažai, sistema negali patogiai saugoti laikinų failų ir atnaujinimų, todėl visos užduotys trunka ilgiau, o kartais ir pakimba.

Kaip suprasti, kas labiausiai apkrauna

Norint suprasti, kas stabdo kompiuterį, pakanka pažvelgti į užduočių sąrašą sistemoje. Windows sistemoje tai daroma per užduočių tvarkyklę, macOS per aktyvumo stebėjimo įrankį, o Linux dažnai turi panašų procesų langą.

Šiuose languose paprastai matyti, kurios programos suvartoja daugiausia procesoriaus, atminties ar disko išteklių. Jei pažįstamos programos visada sąrašo viršuje, verta jas uždaryti ir pagalvoti, ar tikrai būtina, kad jos visada būtų įjungtos.

Nereikalingų programų „dietos“ planas

Patogus būdas „palengvinti“ kompiuterį yra susidaryti sąrašą programų, kuriomis realiai naudojatės bent kartą per mėnesį. Likusias verta peržiūrėti kritiškai, ypač jei jos buvo įdiegtos seniai ir net nepamenate, kam jų reikėjo.

Šalinant programas svarbu naudoti oficialų sistemos pašalinimo įrankį, o ne tiesiog ištrinti piktogramas iš darbalaukio. Taip kartu pašalinami ir papildomi komponentai, kurie kitaip liktų fone ir toliau lėtintų kompiuterį.

Automatinis paleidimas ir tylūs „valgytojai“

Didelę įtaką spartai turi automatinio paleidimo sąrašas, kuriame programos pažymi, kad nori įsijungti kartu su sistema. Po kelerių metų į šį sąrašą būna prisirašę dešimtys įrankių, kurių naudotojas net nepastebi.

Patartina periodiškai peržvelgti automatinio paleidimo sąrašą ir palikti tik tas programas, kurios tikrai turi veikti nuolat, pavyzdžiui, saugumo sprendimas ar debesijos sinchronizavimo klientas, jei juo aktyviai naudojatės.

Triukšmas ir perkaitimas: ne tik nervų klausimas

Nuolat ūžiantis ventiliatorius signalizuoja, kad kompiuteris dažnai dirba maksimaliu režimu arba dulkių sluoksnis trukdo jam pasiekti reikiamą aušinimą. Triukšmas vargina ir trumpina komponentų tarnavimo laiką, todėl į jį neverta numoti ranka.

Jei kompiuteris kelių metų senumo ir niekada nebuvo atidarytas profilaktiniam dulkių išvalymui, verta pagalvoti apie šią paslaugą. Daugeliui naudotojų saugiau kreiptis į patikimą servisą, nes savarankiškas ardymas be patirties gali baigtis pažeistais laidais ar jungtimis.

Tvarka diske ir paprastas „higienos“ planas

Greitai užsipildo „Atsisiuntimų“ aplankas, darbalaukis ir laikini failai, kuriuos palieka naršyklės bei kitos programos. Užtenka kartą per kelis mėnesius skirti pusvalandį ir perkelti svarbius dokumentus į aiškias temines aplankų struktūras arba į debesijos saugyklą.

Nesvarbius ir pasikartojančius failus verta ištrinti, o didelius vaizdo įrašus ar žaidimų diegimo paketus laikyti atskirame išoriniame diske. Tai ne tik pagreitina sistemą, bet ir padeda greičiau rasti reikalingus dokumentus.

Programų ir sistemos atnaujinimai be panikos

Daug kas atidėlioja sistemų atnaujinimus, nes bijo, kad atsinaujinęs kompiuteris veiks prasčiau arba pasikeis jam įprasta aplinka. Vis dėlto dauguma atnaujinimų skirti saugumui ir stabilumui, todėl jų ignoravimas ilgainiui kelia daugiau rizikų nei nepatogumų.

Protinga praktika yra leisti sistemai automatiškai įrašyti svarbiausius saugumo atnaujinimus, o didesnius išvaizdos ar funkcijų pakeitimus paleisti tada, kai turite laisvo laiko ir galite ramiai įsitikinti, kad viskas veikia sklandžiai.

Kada paprasti žingsniai nebeužtenka

Jei net ir susitvarkius programas, atlaisvinus vietos ir išvalius dulkes kompiuteris vis tiek sunkiai susitvarko su kasdieniais darbais, pavyzdžiui, keliomis atviromis naršyklės kortelėmis ir vaizdo skambučiu, gali būti, kad trūksta fizinės atminties arba pats procesorius per silpnas.

Tokiu atveju verta pasidomėti, ar įmanoma nebrangiai išplėsti operatyviąją atmintį arba pakeisti seną mechaninį diską į greitesnį kietojo kūno kaupiklį. Jei tokie atnaujinimai neįmanomi arba kainuotų brangiai, gali būti logiška pradėti planuoti naują įrenginį.

Paprastas planas ateičiai

Kad kompiuteris kuo ilgiau išliktų greitas ir tylus, pakanka kelių įpročių: neįdiegti visko iš eilės, reguliariai peržiūrėti automatinio paleidimo programas, kas kelis mėnesius tvarkyti failus ir kartą per kelerius metus atlikti profilaktinį valymą.

Tokie žingsniai nereikalauja gilių techninių žinių, bet aiškiai pagerina kasdienį darbą ir prailgina kompiuterio tarnavimo laiką, todėl galiausiai sutaupo ir pinigų, ir nervų.