Pastaraisiais metais gydytojai Lietuvoje fiksuoja ryškų alergijų suintensyvėjimą ir ilgėjantį žiedadulkių sezoną.
Mokslininkai aiškina, kad tai siejama su sparčiai šylančiu klimatu, ilgesnėmis vegetacijos fazėmis ir kintančiu augalų žydėjimo kalendoriumi.
Klimato atšilimas ir ilgesnė žydėjimo trukmė
Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje per kelis dešimtmečius nuosekliai kyla, o šilti orai atkeliauja vis anksčiau pavasarį.
Dėl to kai kurie augalai pradeda žydėti keliomis savaitėmis anksčiau, o rudenį žolės ir piktžolės žydėjimą baigia vėliau.
Meteorologiniai ir fenologiniai stebėjimai rodo, kad ankstyvojo pavasario žiedadulkių, pavyzdžiui, lazdynų ir alksnių, ore atsiranda vis anksčiau.
Vasarą dažniau fiksuojamos karščio bangos, kurios skatina aktyvesnį augalų augimą ir žydėjimą, todėl ore būna daugiau alergenų.
Kodėl alergijos stiprėja?
Medikai pastebi, kad alergiški žmonės šiandien simptomus patiria ilgiau nei prieš dešimt ar dvidešimt metų.
Priežastis – ne tik pailgėjęs sezonas, bet ir padidėjęs žiedadulkių kiekis ore.
Šiltesnis oras ir didesnė anglies dvideginio koncentracija skatina augalus gaminti daugiau žiedadulkių.
Be to, laboratoriniai tyrimai rodo, kad dalis augalų tokiomis sąlygomis formuoja ir agresyvesnius, stipriau alergizuojančius baltymus.
Miesto aplinkoje žiedadulkes papildomai keičia oro tarša.
Smulkios kietosios dalelės ir azoto oksidai gali pažeisti žiedadulkių apvalkalą, todėl alergenai lengviau patenka į kvėpavimo takus.
Lietuvoje dominuojantys alergenai
Lietuvoje pavasarį dažniausiai vargina beržų, alksnių ir lazdynų žiedadulkės.
Vasarą pagrindiniu alergenu tampa žolės, o vasaros pabaigoje ir rudenį vis aktualesnės ambrozijos ir pelynų žiedadulkės.
Pastaraisiais metais vis dažniau aptinkamos ir į Lietuvą plintančių invazinių augalų žiedadulkės.
Klimatui šylant, šioms rūšims atsiranda palankesnės sąlygos įsitvirtinti ir sėkmingai plisti.
Gydytojai pabrėžia, kad jautriems pacientams vienu metu gali veikti kelių rūšių žiedadulkės.
Tuomet simptomai būna stipresni ir prasideda anksčiau nei įprasta konkretaus augalo žydėjimo piko data.
Pasekmės sveikatai ir kasdieniam gyvenimui
Žiedadulkėms jautrūs žmonės dažniausiai skundžiasi čiauduliu, nosies užgulimu, akių perštėjimu ir ašarojimu.
Daliai pacientų nustatoma bronchinė astma, kuri paūmėja būtent žiedadulkių sezono metu.
Alergijos gali paveikti ir kasdienę veiklą – mažina darbingumą, trukdo susikaupti, blogina miegą.
Vaikams tai gali lemti prastesnius mokymosi rezultatus ir praleistas pamokas.
Vis dažniau kalbama ir apie psichologinį poveikį.
Ilgalaikis diskomfortas, nuolatinis nuovargis ir ribotos galimybės būti lauke gali didinti nerimo ir nuotaikos sutrikimų riziką.
Kaip prisitaikyti prie besikeičiančio sezono?
Alergologai ragina žmones aktyviau sekti žiedadulkių kalendorių ir stebėjimų duomenis.
Žinant, kada koncentracija ore didžiausia, galima planuoti veiklas lauke ir profilaktiškai vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Patariama vėdinti patalpas ne piko metu, pavyzdžiui, anksti ryte arba po lietaus.
Uždarose patalpose naudinga naudoti kokybiškus oro filtrus ir reguliariai juos keisti.
Po buvimo lauke rekomenduojama persirengti ir nusiprausti, kad nuo odos ir plaukų būtų pašalintos žiedadulkės.
Automobilyje verta pasirūpinti geru salono filtru, ypač jei kasdien tenka važiuoti per žaliuojančias teritorijas.
Moksliniai stebėjimai ir ateities prognozės
Mokslininkai prognozuoja, kad be reikšmingų veiksmų klimato kaitai stabdyti žiedadulkių sezonas Europoje dar labiau ilgės.
Kai kuriuose regionuose jis gali prasidėti keliomis savaitėmis anksčiau ir trukti iki mėnesio ilgiau nei šiandien.
Lietuvoje tęsiami aeroalergenų stebėjimai, analizuojami kelių dešimtmečių duomenys ir modeliuojamos ateities tendencijos.
Tai padeda geriau prognozuoti rizikingiausius laikotarpius ir parengti rekomendacijas sveikatos priežiūros įstaigoms.
Specialistai pabrėžia, kad prisitaikyti būtina jau dabar – tiek asmeniniu, tiek savivaldybių ir valstybės lygmeniu.
Miesto planavimas, želdinių parinkimas ir oro kokybės gerinimas gali sumažinti dalies alergiškų gyventojų patiriamą naštą.
