Karštomis vasaros dienomis pomidorų šiltnamyje lapai vysta, žiedai krenta, o vaisiai skeldėja ne tik dėl kaitros, bet ir dėl netinkamo laistymo.
Laistant per dažnai ar per retai, galima prarasti didžiąją dalį derliaus, todėl svarbu suprasti, kiek ir kada vandens pomidorams iš tiesų reikia.
Kiek vandens reikia pomidorams?
Pilnai įsišaknijusiam pomidorų kerui šiltnamyje dažniausiai prireikia apie 5–10 litrų vandens vienam laistymui.
Tiksli norma priklauso nuo dirvos tipo, augalo dydžio ir oro temperatūros, todėl būtina stebėti dirvos drėgmę, o ne remtis tik kalendoriumi.
Lengvas, smėlingas dirvožemis išdžiūsta greičiau, todėl čia vandens reikia dažniau ir mažesnėmis porcijomis.
Molingai, sunkiai dirvai geriau tinka gausesnis, bet retesnis laistymas, kad vanduo pasiektų gilesnį šaknų sluoksnį.
Kada geriausia laistyti šiltnamį?
Karštą vasarą šiltnamio pomidorus saugiausia laistyti anksti ryte, kol konstrukcija dar nespėjo prikaisti.
Ryte gautą drėgmę augalai išnaudoja visai dienai, o vandens lašų ant lapų beveik nelieka iki didžiausios kaitros.
Vakarinis laistymas tinka tik tuomet, kai oras stabiliai šiltas ir šiltnamis gerai vėdinamas.
Stovinti drėgmė ir vėsa naktį skatina ligas, ypač jei ant lapų lieka vandens ir šiltnamis uždaromas be skersvėjo.
Laistymas iš viršaus ar prie šaknų?
Dažna klaida – laistyti pomidorus per lapus, tarsi vejai ar gėlyną.
Taip ant lapų ir stiebų susidaro drėgmės plėvelė, kuri karštyje nudegina augalą, o vėsesnėmis dienomis skatina grybelines ligas.
Pomidorus geriausia laistyti tiesiai prie šaknų, lėta srove, kad vanduo spėtų įsigerti, o ne nubėgtų paviršiumi.
Laistymo srovę reikia nukreipti ne prie pat stiebo, o į dirvos zoną, kur išsikerojusios šaknys, paliekant sausą augalo kaklelį.
Jei naudojamos lašelinių žarnų sistemos, verta jas patiesti keliais ruožais tarp eilučių, kad drėgmė pasiskirstytų tolygiai.
Šios sistemos taupo laiką ir vandenį, o dirva sušlampa giliai ir be staigių svyravimų.
Kaip išvengti vaisių skilinėjimo?
Pomidorų vaisiai dažnai skyla po gausaus laistymo po ilgesnės sausros.
Vanduo staigiai patenka į sausą dirvą, vaisiai greitai prisipildo drėgmės, o odelė nespėja išsitempti.
Šiltnamyje svarbiausia išlaikyti kuo tolygesnę drėgmę – be ilgo išdžiūvimo ir staigaus „užpylimo“.
Geriau laistyti šiek tiek mažiau, bet reguliariai, nei retai ir labai gausiai.
Vaisių skilinėjimą mažina ir mulčiavimas – dirvos paviršiaus užklojimas organinėmis medžiagomis.
Mulčias riboja vandens garavimą, apsaugo šaknis nuo kaitros ir palaiko stabilesnę drėgmę visą dieną.
Kokį mulčią rinktis šiltnamiui?
Šiltnamyje patogiausia naudoti šieną, smulkintą šiaudą, kompostą ar gerai perpuvusį mėšlą.
Šios medžiagos ne tik saugo drėgmę, bet ir palaipsniui gerina dirvos struktūrą, skatina sliekų veiklą.
Mulčio sluoksnis turėtų būti 3–5 centimetrų storio, kad jis realiai sumažintų garavimą ir apsaugotų šaknis nuo karščio bangų.
Per storas, neperpuvęs mulčias gali pradėti kaisti ir trukdyti dirvai kvėpuoti, todėl geriau dėti keliais kartais, stebint reakciją.
Drėgmė, temperatūra ir vėdinimas
Laistymas šiltnamyje glaudžiai susijęs su vėdinimu ir temperatūros kontrole.
Jei gausiai laistoma, bet nevėdinama, viduje kaupiasi drėgnas karštas oras – idealios sąlygos ligoms ir žiedų kritimui.
Kai už lango karšta, po laistymo duris ir orlaides verta palaikyti praviras, kad dalis drėgmės pasišalintų ir nesusidarytų kondensatas.
Skersvėjas neturi būti per stiprus, kad neišdžiovintų lapų, bet lengvas oro judėjimas būtinas visą vasarą.
Drėgmės ir temperatūros balansą padeda išlaikyti ir paprasti termometrai bei dirvos drėgmės matuokliai.
Juos galima naudoti kaip orientyrą, kad laistant labiau remtumėtės realiomis sąlygomis, o ne įpročiu „kas antrą dieną po kibirą“.
Kaip prisitaikyti per karščio bangas?
Ypač karštomis dienomis geriau laistyti rečiau, bet taip, kad vanduo pasiektų 20–30 centimetrų gylį, kur auga pagrindinė šaknų masė.
Paviršinis, kasdienis „palaistymas dėl ramybės“ skatina šaknis kilti į viršų, kur karštis ir sausra didžiausi.
Karščio bangų metu galima trumpam pridengti šiltnamio stogą agroplėvele ar šviesiąja danga, sumažinant tiesioginių saulės spindulių poveikį.
Taip vanduo dirvoje išsilaiko ilgiau, o pomidorų lapai mažiau perkaista net ir tarp laistymų.
Pastovumas ir saikas – du svarbiausi principai, leidžiantys šiltnamio pomidorams karštą vasarą išlaikyti žiedus, užmegzti vaisius ir subrandinti gausų, nesuskilusį derlių.
