Nuolat atnaujinamos naujienos telefone, kompiuteryje ir televizoriuje daugeliui tapo kasdienybe, bet kartu ir nuolatiniu įtampos šaltiniu.
Perteklinis informacijos srautas sekina dėmesį, didina nerimą ir trukdo susikaupti net paprastiems kasdieniams darbams.
Kodėl pavargstame nuo naujienų?
Pastaraisiais metais naujienos mus pasiekia visą parą, o ne tik per vakarinę televizijos laidą ar rytinį laikraštį.
Kiekvienas telefono garsas primena, kad kažkur pasaulyje vėl nutiko kas nors svarbaus, dažnai ir nemalonaus.
Psichologai pabrėžia, kad žmogaus dėmesys ir emocinės jėgos yra ribotos.
Nuolat sekant įvykius, ypač krizines naujienas, protas lieka pastovioje budrumo būsenoje ir nepailsi.
Dalis žmonių pajunta vadinamąjį informacinį nuovargį.
Jam būdinga, kad naujienos ima atrodyti vienodai slogios, nesinori gilintis, o viskas susilieja į vieną neaiškų nerimo foną.
Prie nuovargio prisideda ir tai, kad dauguma naujienų platformų veikia pagal algoritmus.
Jos stengiasi kuo ilgiau išlaikyti mūsų dėmesį, todėl dažniau rodo emocingas, šokiruojančias ir konfliktą keliančias temas.
Kaip atsirinkti, ką iš tiesų verta skaityti?
Pirmas žingsnis – nuspręsti, kokia informacija jums iš tiesų reikalinga, o kas tėra įprotis ar smalsumo patenkinimas.
Galbūt svarbiausia žinoti pagrindines šalies ir miesto naujienas, informaciją apie darbą ar sveikatą, o ne sekti kiekvieną garsenybių konfliktą.
Naudinga apsibrėžti 2–3 pagrindinius šaltinius, kuriais labiausiai pasitikite.
Kuo mažiau blaškotės tarp skirtingų portalų ir socialinių tinklų, tuo lengviau atsirinkti kokybišką turinį.
Socialiniuose tinkluose verta retkarčiais peržiūrėti, ką stebite.
Jei kai kurios paskyros nuolat kelia pyktį ar nerimą, galima jas nutildyti ar atsisakyti jų naujienų, net jei jos ir atrodo „svarbios“.
Dar viena praktinė priemonė – išjungti nereikalingus pranešimus telefone.
Jei kiekviena antraštė atsiranda ekrane realiuoju laiku, sunku išlaikyti ramybę ir susikaupimą, ypač darbo metu.
Naujienų rutina vietoj nuolatinio tikrinimo
Daugeliui padeda aiški taisyklė: naujienas tikrinti ne dažniau kaip kelis kartus per dieną.
Pavyzdžiui, trumpai ryte ir vakare, o dienos metu skirti dėmesį darbui, šeimai ir poilsiui be papildomo informacinio triukšmo.
Naudinga nusistatyti konkretų laiką, kada atsiversite naujienų portalus.
Taip naujienos tampa apgalvotu pasirinkimu, o ne automatinės rankos judesiu pasiekiant telefoną kiekvieną laisvą minutę.
Vakarais geriau vengti ypač įtemptų, konfliktinių temų, pavyzdžiui, karinių ar politinių skandalų.
Prieš miegą tokia informacija lengvai suaktyvina vaizduotę ir trukdo nusiraminti, o ryte poveikis būna gerokai mažesnis.
Vietoj to galima rinktis ramesnį turinį: kultūros naujienas, interviu ar analitinius straipsnius, kurie nereikalauja skubios emocinės reakcijos.
Taip neiškrentate iš bendro informacinio lauko, bet kartu saugote miego kokybę ir psichologinę savijautą.
Kaip atpažinti klaidinančią ir žalingą informaciją?
Išvargina ne tik naujienų kiekis, bet ir jų kokybė.
Svarbu atkreipti dėmesį, ar antraštės nėra pernelyg emocingos ir gąsdinančios, ar turinys pateikiamas aiškiai ir be bereikalingo dramatizavimo.
Jei straipsnyje nėra nurodytų šaltinių, svarbių faktų ar viskas paremta abstrakčiais vertinimais, verta suabejoti tokios informacijos patikimumu.
Ypač jei ji skatina stiprią baimę, pyktį ar neapykantą konkrečioms žmonių grupėms.
Padeda taisyklė bent dalį svarbesnių naujienų pasitikrinti daugiau nei viename šaltinyje.
Jei keli skirtingi leidiniai pateikia labai skirtingas versijas, prieš susidarant nuomonę verta pasigilinti giliau.
Vengti reikėtų ir nuolatinių gandų, sąmokslo teorijų ir neaiškių prognozių.
Jos ne tik klaidina, bet ir kuria nuolatinį nesaugumo jausmą, kuriam mes mažai ką galime padaryti.
Maži kasdieniai žingsniai ramiau galvai
Nereikia iškart visiškai atsisakyti naujienų.
Gerokai naudingiau mažais žingsniais pertvarkyti savo informacijos vartojimo įpročius ir pasižiūrėti, kaip keičiasi savijauta.
Galima pradėti nuo vienos dienos per savaitę be nuolatinio tikrinimo, kai naujienas skaitote tik kartą per dieną.
Daugelis nustemba pamatę, kad per tą laiką nepraranda nieko gyvybiškai svarbaus, o streso lygis pastebimai sumažėja.
Padeda ir ribotas laikas ekrane: kai kurie žmonės nustato laikmatį 15 minučių naujienoms ir jį laiko.
Pasibaigus laikui, telefonas ar kompiuteris padedamas į šalį ir dėmesys nukreipiamas į kitus dalykus.
Galiausiai verta sąmoningai ieškoti ne tik grėsmę ar konfliktą akcentuojančių tekstų, bet ir konstruktyvių, sprendimus siūlančių istorijų.
Toks balansas primena, kad pasaulyje vyksta ne tik krizės, bet ir daug kasdienio, ramaus, pozityvaus gyvenimo.