Kaip atpažinti netikras siuntų žinutes ir el. laiškus? Patarimai, padėsiantys nepakliūti

Pastaraisiais metais išaugus internetinei prekybai, suaktyvėjo ir sukčiai, besinaudojantys siuntų tema. Žinutės apie neva keliaujančius ar sulaikytus siuntinius tapo vienu dažniausių būdų išvilioti pinigus ar prisijungimo duomenis.

Tokia apgavystė veikia paprastai: žmogus gauna SMS ar el. laišką su nuoroda, kur prašoma sumokėti nedidelį mokestį ar suvesti asmens duomenis. Skubos ir įtampos jausmas dažnai užgožia atsargumą, todėl svarbu iš anksto žinoti, į ką atkreipti dėmesį.

Dažniausi netikrų žinučių požymiai

Pirmas signalas, kad žinutė gali būti netikra, yra netikėtumas. Jeigu pastaruoju metu nieko neužsisakėte arba negavote siuntos sekimo numerio iš parduotuvės, bet staiga gaunate žinutę apie siuntą, vertėtų suklusti.

Kitas ženklas yra skuba ir grasinimai. Sukčiai dažnai rašo, kad siunta bus grąžinta, sunaikinta ar neva reikės mokėti baudą, jei nesureaguosite per kelias valandas, nors tikros siuntų įmonės paprastai suteikia aiškų ir ilgesnį terminą.

Atkreipkite dėmesį ir į kalbą: keisti vertimai, gramatinės klaidos, maišomos kalbos ar netikslus įmonių pavadinimų rašymas yra dažni signalai, kad žinutė siunčiama ne oficialiai.

Kaip atskirti tikrą nuorodą nuo pavojingos?

Svarbiausia taisyklė: nepaspauskite nuorodos iš karto, ypač jei žinutė jus nustebino. Pirmiausia įdėmiai perskaitykite adresą ir pažiūrėkite, ar jame tikrai yra žinomos įmonės pavadinimas, ar tik panašus variantas su papildomomis raidėmis ar skaičiais.

Sukčiai dažnai naudoja adresus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs į oficialius, pavyzdžiui, prideda papildomų žodžių ar naudoja kitaip parašytą domeną. Vietoj naršyklėje atidaromos nuorodos geriau patys atskirai įrašykite siuntų bendrovės tinklalapį arba naudokite oficialią programėlę.

Jei žinutėje pateikiamas numeris ar el. paštas susisiekti, jo taip pat nenaudokite. Geriau atsidarykite oficialų puslapį ir kontaktų skyriuje raskite tikrus įmonės kontaktus.

Kokių duomenų siuntų įmonės niekada neprašo?

Nė viena patikima siuntų ar kurjerių bendrovė neprašys jūsų suvesti bankininko kodų, pilnų banko kortelės duomenų ar prisijungimo prie el. pašto. Jeigu nuorodoje atidaromas puslapis, kuris primena banko prisijungimo langą, tai beveik garantuota apgavystė.

Taip pat įtarimų turėtų kelti prašymai įvesti asmens kodą, asmens dokumento duomenis ar slaptažodžius. Siuntų bendrovėms paprastai pakanka vardo, pavardės, telefono numerio ir adreso, o papildoma informacija prašoma tik išimtiniais atvejais ir aiškiai paaiškinus priežastį.

Net jei kalbama apie nedidelį mokestį, pavyzdžiui, kelių eurų „saugojimo ar pakartotinio pristatymo mokestį“, vis tiek neskubėkite įvesti kortelės. Dažnai būtent tokiais, iš pažiūros menkais mokėjimais, sukčiai patikrina, ar kortelė aktyvi, o vėliau nurašo didesnes sumas.

El. pašto spąstai ir priedai

Siuntų tema dažnai naudojama ir el. paštu. Laiškas gali atrodyti oficialiai, jame gali būti logotipai, spalvos ir net nuoroda į tariamą sekimo puslapį ar prisegtą „etiketę“, kurią reikia atsispausdinti.

Tokių laiškų priede neretai slepiasi kenkėjiška programa. Jei nebuvo jokio jūsų paties užsakymo arba įmonės pavadinimas neatitinka parduotuvės, iš kurios pirkote, priedo neatidarykite. Geriau prisijunkite prie parduotuvės paskyros ir patikrinkite savo užsakymų sąrašą.

Atkreipkite dėmesį ir į siuntėjo adresą. Net jei rodoma žinomos įmonės antraštė, pats el. pašto adresas gali būti iš visiškai kito domeno, su atsitiktinėmis raidėmis ar neaiškiais pavadinimais.

Ką daryti gavus įtartiną žinutę?

Pirmas žingsnis yra sustoti ir neskubėti. Neišsigąskite grasinimų, kad siunta bus sunaikinta ar grąžinta tą pačią dieną, nes dažniausiai tai tik bandymas sukelti paniką ir priversti jus veikti neapgalvotai.

Jei manote, kad žinutė vis dėlto gali būti tikra, atskirai prisijunkite prie internetinės parduotuvės paskyros arba siuntų įmonės puslapio, nenaudodami atsiųstos nuorodos. Patikrinkite, ar iš tiesų yra siunta, kuriai trūksta mokesčio ar informacijos, ir tik tada veikite.

Jei turite abejonių, galite paskambinti oficialiu siuntų bendrovės numeriu, rastu jų puslapyje, ir pasitikslinti situaciją. Svarbu neskambinti numeriu, kuris pateiktas įtartinoje žinutėje, nes jis taip pat gali priklausyti sukčiams.

Kaip apsaugoti ir save, ir savo artimuosius?

Žinojimas, kaip veikia tokios apgavystės, yra viena geriausių apsaugų, tačiau svarbu šiomis žiniomis pasidalinti ir su artimaisiais. Ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems siuntų ir el. parduotuvių procesai vis dar atrodo sudėtingi.

Skatinkite artimuosius suabejoti, jei prašoma skubiai atlikti mokėjimą ar atskleisti duomenis. Susitarkite, kad prieš atliekant bet kokį mokėjimą pagal gautą nuorodą jie visada paskambintų jums ar kitam patikimam žmogui ir pasitartų.

Naudinga ir periodiškai peržiūrėti banko sąskaitos išrašus, kad greitai pastebėtumėte neįprastus nurašymus. Kuo anksčiau pranešite bankui ir policijai, tuo didesnė tikimybė sumažinti nuostolius.

Technologijos, kurios gali padėti

Daugelis el. pašto paslaugų ir programėlių turi šlamšto filtrus, tačiau verta juos sukonfigūruoti ir patiems. Pažymėdami įtartinus laiškus kaip šlamštą, padedate sistemai ateityje geriau atpažinti panašias žinutes.

Telefonuose galima apriboti SMS iš nežinomų siuntėjų arba bent jau nustatyti, kad tokios žinutės būtų rodomos atskiroje skiltyje. Tai neapsaugos nuo visų apgavysčių, bet sumažins riziką neatsargiai paspausti nuorodą skubant.

Galiausiai verta įsidiegti patikimą saugumo programą, kuri perspėja apie žinomus apgaulingus puslapius ir gali blokuoti pavojingas nuorodas. Tai nėra stebuklingas skydas, bet papildomas saugumo sluoksnis kasdieniam naršymui.