Ką iš tikrųjų veikia knygų vertėjai? Nematomos kultūros tiltų statytojų darbo pusės

Už kiekvienos užsienio autoriaus knygos lietuvių kalba slepiasi ilgos valandos nematomo darbo, kurį atlieka vertėjai. Būtent jie parenka žodžius, ritmą ir toną, kad tekstas skambėtų taip, lyg būtų parašytas lietuviškai, bet neprarastų originalo dvasios.

Nors skaitytojai dažnai atkreipia dėmesį į rašytojo pavardę, vertėjo vardas dažnai lieka paraštėse. Tačiau būtent nuo vertimo kokybės priklauso, ar romanas, esė ar negrožinė knyga mus paveiks taip pat stipriai, kaip skaitytojus kitose šalyse.

Vertėjas kaip tylusis bendraautoris

Vertėjas nėra tik techninis tarpininkas, mechaniškai perrašantis tekstą iš vienos kalbos į kitą. Jis nuolat renkasi iš kelių galimų variantų, sprendžia, kiek palikti originalios kultūros ženklų ir kiek juos pritaikyti mūsų kasdieniam suvokimui.

Kai kuriuos sakinius galima išversti keliais būdais, ir kiekvienas jų sukurs vis kitą nuotaiką. Todėl vertėjas iš dalies tampa bendraautoriumi, atsakingu už tai, kaip kūrinys suskambės lietuviškai ir kaip bus priimtas vietos kontekste.

Ne tik žodžiai, bet ir kultūriniai kodai

Daugelis tekstų yra prisodrinti nuorodų į konkrečią šalį, istoriją ar kasdienius įpročius, kurie kitų šalių skaitytojui nėra savaime suprantami. Vertėjas turi apsispręsti, ar paaiškinti šiuos dalykus, ar palikti juos kaip egzotišką detalę, pasitikint skaitytojo smalsumu.

Humoras, žargonai, posakiai ar net maisto pavadinimai neretai tampa tikru galvosūkiu. Vertėjas ieško lietuviškų atitikmenų, kurie išlaikytų prasmę ir nuotaiką, bet kartu neskambėtų nenatūraliai ar dirbtinai.

Kaip gimsta sklandus tekstas?

Profesionalus vertimas retai būna „pirmo karto“ rezultatas. Dažniausiai tai keli ciklai: pirminis vertimas, atidžios korekcijos, skaitymas garsiai ir tekstą iš tolo leidžiantis pamatyti redagavimas, kol sakiniai pradeda tekėti natūraliai.

Vertėjai neretai konsultuojasi su kolegomis, redaktoriais ar net konkrečios srities specialistais. Tai ypač svarbu verčiant mokslo populiarinimo, istorines ar filosofines knygas, kuriose tikslumas yra toks pat svarbus kaip ir sklandumas.

Specializacijos ir žanrų iššūkiai

Ne visi vertėjai imasi bet kokio žanro. Vieni labiau jaučiasi patogiai verčiant poeziją ar pjeses, kiti renkasi detektyvus, fantastiką ar negrožinę literatūrą, nes kiekviena sritis reikalauja vis kitokių įgūdžių ir ritmo pajautos.

Pavyzdžiui, poezijoje svarbus ne tik žodžių tikslumas, bet ir rimas, ritmas, metaforos sluoksniai, todėl čia tenka ieškoti kūrybiškų sprendimų. Tuo tarpu verčiant mokslinius tekstus svarbiausia neprarasti sąvokų tikslumo ir nuoseklumo.

Technologijos ir DI įrankiai

Pastaraisiais metais vertėjų darbe vis daugiau vietos užima technologijos: vertimo programos, terminų duomenų bazės, tekstų tvarkymo įrankiai. Jie padeda išlaikyti nuoseklumą ir taupyti laiką, ypač dirbant su didelės apimties projektais.

DI įrankiai taip pat pradeda vaidinti pagalbinį vaidmenį, tačiau literatūros vertime jie kol kas labiau tinka kaip juodraščio ar pasiūlymų šaltinis. Gyvas kalbos jausmas, kultūrinis jautrumas ir stilistiniai sprendimai vis dar priklauso nuo žmogaus, o ne nuo algoritmų.

Kiek laiko trunka vienas vertimas?

Vertimo tempas priklauso nuo teksto sudėtingumo, žanro ir vertėjo patirties. Sklandžiam romanui gali prireikti kelių mėnesių, sudėtingai eseistikai ar istoriniam tyrimui kartais reikia ir daugiau nei vienerių metų.

Dirbama ne tik prie paties vertimo, bet ir su šaltiniais: žodynais, enciklopedijomis, archyvine medžiaga, interviu, jei reikia patikslinti istorines ar faktines detales. Tai tylus, koncentruotas darbas, kuriame daug laiko skiriama ne rašymui, o galvojimui.

Kaip skaitytojas gali įvertinti vertimą?

Kasdieniam skaitytojui nebūtina lyginti originalo ir vertimo, kad suprastų, ar knygos lietuviškas variantas kokybiškas. Svarbus pojūtis, ar tekstas skamba natūraliai, ar veikėjų dialogai neprimena pažodinio vertimo, ar pasakojimas „nekliūva“.

Pravers ir žvilgsnis į knygos pradžios puslapius, kur nurodytas vertėjo vardas bei originalo kalba. Pažįstant tam tikrų vertėjų braižą, galima sąmoningai rinktis knygas, kurių stilistika artima ir labiausiai įtraukia.

Nematomos pavardės ant viršelio

Nors knygynuose dažniausiai kalbama apie autorius ir siužetus, vis garsiau diskutuojama ir apie vertėjų matomumą. Kai kurios leidyklos išskiria vertėjo vardą aiškiau, jį pabrėžia pristatymuose ir renginiuose.

Skaitytojui tai paprastas būdas pripažinti, kad tarp jo ir užsienio autoriaus yra konkretus žmogus, kuris padėjo šiam balsui prabilti lietuviškai. Atkreipę dėmesį į vertėjo pavardę, tampame sąmoningesne kultūrinio proceso dalimi.

Vertimas kaip kultūrinis tiltas

Be vertėjų daugelis pasaulio autorių mums liktų tik pavardės užsienio spaudoje ar rekomendacijų sąrašuose. Vertimas leidžia įsileisti įvairių šalių patirtis, istorijas ir idėjas į asmeninę ir viešąją erdvę, praplečia akiratį.

Tai tylus, bet ypač svarbus darbas, kuris jungia skirtingas kalbas, kartas ir patirtis. Kiekviena gerai išversta knyga tampa dar vienu tvirtu kultūriniu tiltu, kuriuo galime pereiti į kitą pasaulį, nepalikdami savo kalbos.