Ar tikrai reikia nuolat atnaujinti programas kompiuteryje? Praktinis paaiškinimas be techninio žargono

Daugelyje kompiuterių nuolat mirksi pranešimai apie naujus programų atnaujinimus, tačiau nemažai žmonių juos atidėlioja savaites ar net mėnesius. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nieko blogo neatsitiks, jei mygtuką „Atnaujinti“ paspausite rytoj.

Vis dėlto būtent šie, dažnai erzinantys pranešimai, yra vienas svarbiausių kompiuterio saugumo ir stabilumo ramsčių. Suprasti, ką iš tiesų reiškia atnaujinimai ir kaip juos tvarkingai prižiūrėti, verta kiekvienam kasdieniam naudotojui.

Ką iš tiesų daro programų atnaujinimai

Daugumai žmonių atnaujinimai siejasi su naujomis funkcijomis ar išvaizdos pasikeitimu, tačiau tai tik dalis tiesos. Didelė dalis atnaujinimų skirta klaidoms ir saugumo spragoms taisyti, kurios plika akimi net nematomos.

Programų kūrėjai nuolat randa netikėtų situacijų, kuriose programinė įranga gali elgtis neteisingai arba būti pažeidžiama įsilaužėlių. Kuo ilgiau programa neatnaujinama, tuo didesnė tikimybė, kad naudotojas liks su žinomomis ir nusikaltėliams patogiomis silpnomis vietomis.

Saugumo spragos: nematoma, bet reali rizika

Kibernetiniai nusikaltėliai dažnai ieško būtent senų, neatnaujintų programų, nes apie jų pažeidžiamas vietas informacija dažnai būna vieša. Sukčiai kuria specialias kenkėjiškas programas, kurios automatiškai tikrina, ar kompiuteryje įdiegta sena naršyklės, dokumentų peržiūros ar el. pašto programa.

Jei randama žinoma spraga, jiems kartais pakanka vien to, kad apsilankytumėte užkrėstoje svetainėje arba atidarytumėte specialiai paruoštą dokumentą. Atrodys, kad nieko neįvyko, tačiau fone gali būti įdiegtas kenkėjiškas kodas, renkantis slaptažodžius ar bandantis pasiekti interneto banką.

Ne tik saugumas: stabilumas ir suderinamumas

Atnaujinimai dažnai išsprendžia ir kasdienius erzinančius trikdžius: programos strigimus, užšalimą ar netikėtus išjungimus. Tai ypač aktualu tiems, kurie dirba su didesniais dokumentais ar nuotraukomis ir praranda neįrašytą darbą.

Kitas svarbus dalykas yra suderinamumas. Naujesnės programų versijos dažnai geriau veikia su kitomis šiuolaikinėmis programomis, naujomis naršyklėmis ar debesijos paslaugomis, todėl sumažėja netikėtų klaidų ir nesuderinamų failų tikimybė.

Kuriuos atnaujinimus įdiegti pirmiausia?

Jei atnaujinimus atidėliojote ilgai, jų sąrašas gali atrodyti ilgas ir sunkiai įveikiamas. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti operacinės sistemos, interneto naršyklės ir el. pašto programos atnaujinimais, nes jos dažniausiai liečiasi su išoriniu internetu.

Po to verta atnaujinti programas, kuriomis atidarote dokumentus ir failus, pavyzdžiui, biuro paketus ar PDF skaitykles. Tik tuomet galima pereiti prie papildomų įrankių, tokių kaip nuotraukų tvarkymo, muzikos ar vaizdo pokalbių programos.

Automatiniai atnaujinimai: draugas ar priešas?

Dauguma populiariausių programų ir operacinių sistemų leidžia įjungti automatinius atnaujinimus. Tada naujos versijos įdiegiamos fone, dažnai jums net nepastebint, ir sumažėja rizika, kad pamiršite tai padaryti patys.

Tačiau kartais žmonės bijo automatinių atnaujinimų, nes baiminasi, kad pasikeis įprasta išvaizda arba dings mėgstamos funkcijos. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą, galima pasirinkti režimą, kai atnaujinimai automatiškai atsisiunčiami, bet diegti juos galite patys, pavyzdžiui, darbo dienos pabaigoje.

Kaip susitvarkyti su nuolatiniais priminimais

Jei atnaujinimų pranešimai jus erzina, tai nebūtinai reiškia, kad reikia juos išjungti. Dažnai pakanka susikurti paprastą rutiną, pavyzdžiui, kartą per savaitę skirti 10–15 minučių visiems laukiančių atnaujinimų patikrai ir įdiegimui.

Tai galima daryti tuomet, kai baigiate darbą kompiuteriu, bet dar neatsijungėte. Tuomet atnaujinimai gali įsirašyti jums nevartojant kompiuterio, o po perkrovimo ryte pradėsite dieną su šviežiomis ir saugesnėmis programomis.

Ką daryti, jei bijote „sugadinti“ kompiuterį?

Kai kurie naudotojai vengia atnaujinimų, nes yra turėję blogą patirtį, kai po atnaujinimo programa nustojo veikti kaip anksčiau. Tokios situacijos pasitaiko, bet jos yra išimtis, palyginti su nauda, kurią suteikia dauguma atnaujinimų.

Jei neramu, prieš diegdami didesnius atnaujinimus galite pasidaryti svarbiausių dokumentų atsarginę kopiją išoriniame diske arba debesijoje. Taip turėsite ramybės jausmą, kad net ir nenumatyto sutrikimo atveju svarbūs failai liks saugūs.

Kada atnaujinimų galima palaukti

Yra keli atvejai, kai galima sąmoningai šiek tiek palaukti. Pavyzdžiui, jeigu naudojate specializuotas darbo programas, kurios jautriai reaguoja į pokyčius, verta palaukti, kol darbdavio IT skyrius ar programos kūrėjai patvirtins, kad nauja versija jau išbandyta.

Namuose tokia dilema dažniausiai kyla dėl didelių operacinės sistemos versijų pakeitimų. Net ir tokiais atvejais nereikėtų delsti mėnesių ar metų, nes senos sistemos pamažu negauna svarbių saugumo pataisų ir tampa patogia taikiniu nusikaltėliams.

Kaip atpažinti netikrą atnaujinimo langą

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad kibernetiniai sukčiai kartais imituoja atnaujinimo langus naršyklėje. Jei naršant internete staiga pasirodo langas, raginantis atsisiųsti „būtiną naršyklės atnaujinimą“, geriau uždarykite tą kortelę ir patikrinkite atnaujinimus per tikrus programos nustatymus.

Tikri atnaujinimai dažniausiai pasirodo pačioje programoje ar operacinės sistemos nustatymų lange, o ne netikėtame reklaminiame puslapyje. Jei abejojate, nieko nesisiųskite per naršyklę, kol nepasitikrinote oficialių nustatymų meniu.

Ką verta įsidiegti kaip įprotį

Patogiausia, kai atnaujinimai tampa tokiu pat natūraliu įpročiu kaip telefono įkrovimas naktį. Galite susikurti paprastą taisyklę: kartą per savaitę patikrinti operacinės sistemos, naršyklės ir dažniausiai naudojamų programų atnaujinimus.

Šis įprotis paprastai užtrunka vos kelias minutes, tačiau ilgainiui gali apsaugoti nuo daug didesnių nemalonumų: nuo sulėtėjusio kompiuterio iki prarastų failų ar pavogtų prisijungimo duomenų. Tokiu būdu atnaujinimai tampa ne trukdžiu, o tylia pagalba kasdien naudojant technologijas.