Skaitmeniniai vairuotojo pažymėjimai, asmens tapatybės kortelės ir kiti dokumentai pamažu persikelia į telefonus, o fizinės plastikinės kortelės artėja prie istorijos pabaigos.
Technologijų ir teisės pokyčiai atveria kelią skaitmeninėms piniginėms, kurios artimiausiais metais gali tapti pagrindiniu būdu įrodyti tapatybę ir naudotis viešosiomis paslaugomis.
Kas yra skaitmeninė tapatybė?
Skaitmeninė tapatybė – tai elektroninė žmogaus tapatybės atvaizdo versija, susieta su oficialiais registrais ir dokumentais.
Ji gali būti saugoma specialioje programėlėje telefone, kompiuteryje ar kitame įrenginyje ir naudojama vietoje fizinės kortelės.
Skaitmeninėje tapatybėje gali būti ne tik pagrindiniai duomenys, tokie kaip vardas ir pavardė, bet ir vairuotojo pažymėjimas, studento pažymėjimas, sveikatos draudimo informacija ar net viešojo transporto bilietai.
Didžiausias skirtumas nuo senųjų plastikinių kortelių – lankstumas ir galimybė dalintis tik tiek duomenų, kiek būtina konkrečiai situacijai.
Europa juda skaitmeninės piniginės link

Europos Sąjungoje kuriamos bendros skaitmeninės tapatybės taisyklės, kad piliečiai galėtų naudotis viena skaitmenine pinigine visose šalyse.
Tokia piniginė leistų telefonu prisijungti prie valstybinių paslaugų, pasirašyti sutartis ir patvirtinti tapatybę per kelias sekundes, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje žmogus yra.
Skaitmeninės tapatybės sprendimai kuriami taip, kad gyventojas pats galėtų rinktis, kuriuos duomenis parodyti konkrečiai įstaigai ar verslui.
Pavyzdžiui, norint patekti į amžiaus ribojamą renginį, pakaktų patvirtinti, kad žmogus vyresnis nei 18 metų, bet nebūtų rodoma nei gimimo data, nei asmens kodas.
Privatumas ir saugumas – pagrindiniai klausimai
Didžiausia abejonių dalis susijusi su tuo, kaip bus saugomi jautrūs duomenys ir kas prie jų galės prieiti.
Skaitmeninių dokumentų kūrėjai žada, kad duomenys bus šifruojami, o tapatybė bus tikrinama naudojant kelis saugumo lygius – pavyzdžiui, PIN kodą ir biometrinius duomenis.
Renkantis ar naudoti skaitmeninius dokumentus, verta atkreipti dėmesį, ar programėlė leidžia aiškiai matyti, kokie duomenys prašomi ir kam jie bus naudojami.
Taip pat svarbu, kad būtų lengva užblokuoti prieigą, jei telefonas pametamas ar pavagiamas, ir kad būtų paprastas būdas atkurti skaitmeninę tapatybę naujame įrenginyje.
Praktinė nauda kasdieniame gyvenime

Skaitmeniniai dokumentai pirmiausia žada patogumą – vienas telefonas gali pakeisti kelių plastikinių kortelių, popierinių pažymų ir spausdintų bilietų krūvą.
Kelionėse tai gali sutrumpinti laiką oro uostuose, viešbučiuose ar automobilių nuomos punktuose, nes dalis patikrinimų vyktų nuotoliniu būdu dar prieš atvykstant.
Skaitmeninės tapatybės priemonės taip pat gali atpiginti ir pagreitinti viešąsias paslaugas, nes mažiau laiko reikės rankiniam dokumentų tikrinimui ar popierinių formų pildymui.
Verslui tai reiškia mažesnes administracines išlaidas ir paprastesnį klientų tapatybės patvirtinimą, pavyzdžiui, atidarant sąskaitą ar sudarant nuomos sutartį nuotoliniu būdu.
Ką turėtų žinoti vartotojai?

Prieš pradedant naudoti skaitmeninę tapatybę, verta įsitikinti, kad naudojama programėlė ar paslauga yra oficialiai patvirtinta ir licencijuota.
Nepatartina įvesti asmens duomenų į nežinomos kilmės programėles, kurios žada „stebuklingai“ laikyti visus dokumentus vienoje vietoje, bet neturi aiškaus ryšio su valstybės ar patikimų finansinių įstaigų sistemomis.
Taip pat svarbu pasirūpinti telefono apsauga – atnaujinta operacine sistema, ekrano užraktu, dviejų veiksnių autentifikavimu ir atsarginių kopijų kūrimu.
Jei telefonas prarandamas, reikėtų kuo greičiau prisijungti prie atitinkamos paskyros iš kito įrenginio ir užblokuoti skaitmeninę piniginę arba susisiekti su atsakinga institucija.
Kas laukia toliau?
Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius kelerius metus skaitmeninės tapatybės sprendimai taps įprasta kasdienio gyvenimo dalimi, o fizinių kortelių liks vis mažiau.
Vis dėlto pereinamasis laikotarpis gali užtrukti, nes reikės ne tik techninių sprendimų, bet ir žmonių pasitikėjimo bei įpročių pokyčio.
Valstybės ir technologijų bendrovės bus vertinamos pagal tai, kaip skaidriai jos tvarkys duomenis ir kaip realiai užtikrins, kad privatus gyvenimas nebūtų paaukotas dėl patogumo.
Galutiniame rezultate skaitmeninė piniginė telefone gali tapti ne tik patogiu įrankiu, bet ir svarbiu testu, kiek atsakingai visuomenė moka elgtis su skaitmenine tapatybe.