Kaip iš vieno rabarbarų kampelio turėti derlių visam pavasariui? Ką padaryti jau dabar

Rabarbarai daugeliui siejasi su vaikystės kompotu ir pyragais, tačiau sode jie dažnai nustumti į šešėlį tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Tuo tarpu tvarkingai prižiūrimas rabarbarų guotas gali duoti gausų ir ankstyvą derlių daugybę metų.
Norint, kad rabarbarai būtų ne tik prisiminimas, bet ir reali pagalba virtuvei kiekvieną pavasarį, svarbu skirti šiek tiek dėmesio vietos parinkimui, dirvai ir atjauninimui. Tai nereikli, bet teisingų sprendimų reikalaujanti kultūra.
Kur sode geriausia vieta rabarbarams
Rabarbarai mėgsta šviesą, todėl jiems labiausiai tinka atvira, saulėta vieta, kur bent pusę dienos krenta tiesioginiai saulės spinduliai. Pusiau pavėsis taip pat įmanomas, tačiau tuomet lapkočiai būna plonesni, o derlius mažesnis.
Šios daržovės šakniastiebiai auga keliolika metų, todėl vietą derėtų rinktis ne kraštutiniame sklypo pakraštyje, kur dažnai kaupiasi vanduo ar pučia stipriausi vėjai. Rabarbarų guotui verta skirti nuolatinę vietą, kur nereikės jo judinti kas kelerius metus.
Kokia dirva tinka ilgam derliui
Rabarbarai geriausiai auga giliai įdirbtoje, derlingoje ir drėgmę sulaikančioje priemolio ar lengvo priemolio dirvoje. Sunkus molis ar labai smėlinga žemė jiems netinka, nes tai skatina šaknų užmirkimą arba išsausėjimą.
Jei sklype vyrauja prastesnė žemė, sodinimo vietą verta pagerinti: įterpti komposto ar perpuvusio mėšlo, sumaišyti su šiek tiek sodo žemės ir smėlio. Ant sunkesnių dirvų naudinga supilti nedidelę kalvelę, kad vanduo neužsistovėtų ties šaknimis.
Kaip ir kada sodinti rabarbarus
Rabarbarus galima dauginti sėklomis, bet praktiškiau ir greičiau derliaus sulaukiama dalijant senesnių kerų šakniastiebius. Tam tinkamiausias laikas yra ankstyvas pavasaris arba ruduo, kai augalas baigia vegetaciją.
Dalijant svarbu, kad kiekviena dalis turėtų bent vieną aiškiai matomą pumpurą ir tvirtą šaknų dalį. Sodinama taip, kad pumpuras atsidurtų maždaug dirvos paviršiuje, tarp augalų paliekant ne mažesnį kaip 1 metro tarpą, nes kerai greitai plečiasi.
Laistymas ir tręšimas pirmaisiais metais

Pirmą sezoną po pasodinimo rabarbarai ypač jautrūs drėgmės stygiui, todėl sausais laikotarpiais juos reikėtų reguliariai palaistyti. Geriau laistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius šaknis turinčius sluoksnius.
Tręšimui tinka kompostas ar gerai perpuvęs mėšlas, kuris tolygiai išbarstomas aplink kerą ir lengvai įterpiamas į viršutinį dirvos sluoksnį. Mineralinių trąšų naudoti nebūtina, o pertręšus azotu lapai auga greitai, bet prastėja jų skonis.
Mulčiavimas ir ravėjimas
Rabarbarai mėgsta pastovią drėgmę, tačiau šaknys neturi stovėti vandenyje, todėl mulčiavimas yra vienas naudingiausių darbų. Aplink kerą galima berti šiaudus, nupjautą žolę, lapus ar smulkintą žievę, tik nesugrūsti mulčio prie pat šakniastiebio.
Mulčias ne tik saugo dirvą nuo išdžiūvimo, bet ir slopina piktžoles, kurios konkuruoja dėl maisto medžiagų. Jaunus rabarbarus verta dažniau apžiūrėti ir šalia augančias piktžoles išravėti rankomis, kad nepažeistumėte šaknų.
Kada pradėti skinti lapkočius
Iš ką tik pasodinto rabarbarų kero pirmuosius metus lapkočių geriau neliesti, kad augalas sukauptų pakankamai jėgų. Antraisiais metais galima nuskinti tik dalį stipriausių lapkočių, o pilnai derėti kerai pradeda trečiais ir vėlesniais metais.
Skynimo sezonas paprastai trunka nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pradžios, kai lapkočiai būna sultingi ir malonaus rūgštumo. Vėliau jie kietėja ir kaupiasi daugiau rūgščių, todėl derlių verta susiplanuoti iš anksto.
Kaip taisyklingai skinti ir kiek palikti

Lapkočius geriausia nepjauti peiliu, o švelniai pasukti ir ištraukti nuo šakniastiebio, kad neliktų trumpų nuopjovų, kurios gali pūti. Visada nupjaunami ar nulužta tik lapkočiai, o didelius, žalius lapus patartina iš karto išmesti į kompostą, nes jų nevalgoma dalis yra nuodinga.
Vienu sykiu nereikėtų nuskinti visų lapkočių, kad kerui liktų pakankamai lapų fotosintezei ir augimui. Saugiau palikti bent trečdalį viso žaliojo ploto, tada augalas pavasarį ir kitais metais atsinaujins be nuovargio požymių.
Rabarbarų atjauninimas po kelerių metų
Po maždaug 7–10 metų rabarbarų kerai gali pradėti derėti prasčiau, lapkočiai plonėja ir trumpėja. Tai ženklas, kad atėjo laikas atjauninimui: kerą reikia atsargiai iškasti, padalyti į kelias sveikas dalis ir atsodinti atnaujintame dirvožemyje.
Atjauninti geriausia rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai augalas ramybės būsenoje. Tuo pačiu galima išsirinkti stipriausias šakniastiebių dalis ir silpniausias išmesti, kad nauji kerai būtų galingesni ir sveikesni.
Ligos, kenkėjai ir kokių klaidų vengti
Rabarbarai apskritai laikomi gana atspariais, tačiau užmirkusioje žemėje gali prasidėti šaknų ir kaklelio puviniai. Tokiu atveju lapai pradeda vysti, ruduoja, o iškasus matyti tamsios, minkštos šaknų vietos.
Norint išvengti problemų, svarbiausia neperlaistyti ir neauginti žemiausioje, vandens telkiniams artimoje vietoje. Taip pat nereikėtų persistengti su mineralinėmis trąšomis, nes perteklinis azotas silpnina augalo audinius ir gali didinti jautrumą ligoms.
Kaip panaudoti rabarbarus virtuvėje
Ankstyvas rabarbarų derlius ypač tinka kompotams, uogienėms, pyragams ar gaiviems gėrimams su kitais vaisiais ir uogomis. Jų rūgštis gerai dera su braškėmis, obelimis ar avietėmis, todėl tai puikus pagrindas desertams ir desertiniams padažams.
Dalį derliaus galima susmulkinti ir užšaldyti porcijomis, kad rabarbarų turėtumėte ir rudenį ar žiemą. Taip nedidelis rabarbarų kampelis sode virsta ilgo sezono pagalbininku, jei tik jam skiriama šiek tiek dėmesio kasmet.









0 komentarai