Kaip bakterijos mūsų žarnyne „kalbasi“ su smegenimis? Ką apie tai atskleidžia nauji tyrimai

Žmogaus žarnyne gyvena trilijonai bakterijų, virusų ir grybelių, kurie kartu vadinami mikrobiota. Pastaraisiais metais mokslininkai vis aiškiau mato, kad šie mikroskopiniai gyventojai dalyvauja ne tik virškinime, bet ir emocijų, nuotaikos bei elgesio reguliavime.

Toks ryšys tarp žarnyno ir smegenų vadinamas žarnyno ir smegenų ašimi. Jis verčia naujai pažvelgti į tai, kaip mityba, stresas ir vaistai veikia ne tik kūną, bet ir psichinę sveikatą.

Kas yra žarnyno ir smegenų ašis?

Žarnyno ir smegenų ašis yra dvikryptis ryšys tarp centrinės nervų sistemos ir virškinamojo trakto. Smegenys gali keisti žarnyno judesius, gleivinės jautrumą ir imuninį atsaką, o žarnynas savo signalais veikia nuotaiką, nerimo lygį ir net miego kokybę.

Šis ryšys veikia keliais kanalais: nervais, hormonais, imuninėmis medžiagomis ir bakterijų gaminamais cheminiais junginiais. Todėl žarnyno būklė tampa svarbi ne tik gastroenterologams, bet ir psichiatrams bei neurologams.

Vagus nervas ir cheminiai signalai

Vienas svarbiausių fizinių tiltų tarp žarnyno ir smegenų yra klajoklis, arba vagus nervas. Jis tarsi magistralė, kuria jutiminė informacija iš žarnyno keliauja į smegenų centrus, atsakingus už emocijas ir streso reakcijas.

Bakterijos žarnyne išskaido maistą ir pagamina įvairių cheminių junginių: trumpos grandinės riebalų rūgščių, aminorūgščių ir net medžiagų, panašių į neuromediatorius. Šios medžiagos gali veikti nervų galūnes žarnyno sienelėje ir per vagus nervą daryti įtaką smegenų veiklai.

Kaip mikrobiota veikia nuotaiką?

Tyrimai su gyvūnais rodo, kad pakeitus mikrobiotos sudėtį pasikeičia gyvūnų elgesys ir streso jautrumas. Pelės, augintos visiškai sterilioje aplinkoje, dažnai būna neramesnės, o jų streso hormonų lygis didesnis nei įprastomis sąlygomis augintų pelių.

Žmogaus organizme ryšys sudėtingesnis, bet stebimi panašūs dėsningumai. Dalies depresijos ir nerimo sutrikimų turinčių žmonių mikrobiota skiriasi nuo tų, kurie tokių sutrikimų neturi, nors kol kas neaišku, kiek tai yra priežastis, o kiek pasekmė.

Mikrobiota ir stresas

Stiprus ar ilgalaikis stresas keičia žarnyno judrumą, rūgštingumą ir imuninės sistemos aktyvumą. Dėl to gali pakisti ir mikrobiotos sudėtis, sumažėti naudingų bakterijų įvairovė, o tai dar labiau padidina jautrumą stresui.

Toks uždaras ratas siejamas su dirgliosios žarnos sindromu, kai kartu pasireiškia ir žarnyno, ir emociniai simptomai. Pastebima, kad daliai tokių pacientų padeda ne tik vaistai, bet ir mitybos keitimas bei probiotikų vartojimas.

Ar bakterijos gamina „laimės“ chemines medžiagas?

Dalis žarnyno bakterijų gali gaminti junginius, kurie struktūra primena serotonino, dopamino ar GABA molekules. Šios medžiagos yra svarbūs neuromediatoriai, dalyvaujantys nuotaikos ir malonumo sistemos reguliavime.

Nors didžioji dalis žarnyne pagaminto serotonino nepatenka tiesiai į smegenis, jis veikia vietinius nervų tinklus ir per žarnyno ir smegenų ašį gali netiesiogiai keisti centrinės nervų sistemos veiklą. Todėl mikrobiotos įvairovė tampa svarbi ne tik žarnynui, bet ir emocinei pusiausvyrai.

Ką gali pakeisti mityba?

Mikrobiotos sudėtį stipriai veikia tai, ką valgome kasdien. Skaidulų turintis augalinis maistas, rūgstantys pieno produktai, raugintos daržovės ir pakankamas įvairių augalinių produktų kiekis paprastai siejami su didesne bakterijų įvairove.

Riebus, daug pridėtinio cukraus ir itin perdirbtas maistas siejamas su mikrobiotos skurdimu. Tokia mityba gali skatinti žemo lygio uždegimą organizme, o šis savo ruožtu siejamas su nuotaikos svyravimais ir lėtiniu nuovargiu.

Probiotikai, „psichobiotikai“ ir atsargumas

Pastaruoju metu daug kalbama apie probiotikus ir taip vadinamus psichobiotikus, kurie, kaip tikimasi, galėtų turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Tačiau tyrimų su žmonėmis dar nėra tiek daug, kad būtų galima aiškiai pasakyti, kurie konkretūs kamienai kam labiausiai tinka.

Jei žmogus turi rimtų virškinimo ar nuotaikos sutrikimų, mikrobiotos koregavimas turėtų būti derinamas su gydytoju. Savarankiškas probiotikų vartojimas, ypač prisiskaičius reklamos, nebūtinai suteiks žadėtą naudą ir kartais gali būti tiesiog pinigų švaistymas.

Kur link krypsta tyrimai?

Mokslininkai siekia tiksliau išsiaiškinti, kokie bakterijų deriniai ir jų gaminamos medžiagos susijusios su konkrečiais nervų sistemos sutrikimais. Tiriama, ar ateityje būtų įmanoma kurti individualizuotas bakterijų „formules“, pritaikytas skirtingiems žmonėms ir jų sveikatos būklei.

Kol kas akivaizdu, kad vien tik mikrobiotos pakeitimas nepakeis visų psichinės sveikatos sutrikimų gydymo. Tačiau šios žinios papildo supratimą, kaip glaudžiai susijusi visa organizmo sistema ir kodėl vertėtų rūpintis žarnynu ne tik dėl virškinimo.

Ką galime pritaikyti kasdienybėje?

Nors mokslo bendruomenė dar ieško tikslių atsakymų, kai kurios rekomendacijos jau dabar atrodo pagrįstos. Daugeliui žmonių naudinga didinti skaidulų kiekį racione, dažniau rinktis daržoves, pilno grūdo produktus ir ankštinius augalus.

Kitas praktinis žingsnis yra rūpintis miegų ir streso valdymu, nes abu veiksniai daro įtaką žarnyno ir smegenų ašies pusiausvyrai. Tai paprasti, bet reikšmingi būdai palaikyti palankesnę aplinką ir mikrobiotai, ir smegenims.