Kaip klimato kaita keičia alergijų sezoną ir ką tai reiškia žmonių sveikatai Lietuvoje

Pavasarį ir vasarą čiaudulys bei ašarojančios akys daugeliui atrodo įprastas reiškinys, tačiau per pastaruosius dešimtmečius alergijų sezonas pastebimai ilgėja ir stiprėja. Vis daugiau tyrimų rodo, kad šiuos pokyčius skatina klimato kaita, keičianti augalų žydėjimo laiką ir žiedadulkių kiekį ore.

Lietuva nėra išimtis: šaltesnės žiemos tampa retesnės, vegetacijos periodas ilgėja, o tai tiesiogiai veikia alergiškų žmonių savijautą. Medikai pastebi, kad pacientai į alergologų kabinetus pradeda plūsti anksčiau pavasarį ir išlieka iki vėlyvo rudens.

Kodėl šylantis klimatas ilgina alergijų sezoną

Kai vidutinė oro temperatūra kyla, augalai pradeda vegetuoti anksčiau ir žydi ilgiau. Tai reiškia, kad žiedadulkių sezono pradžia persikelia į ankstesnius pavasario mėnesius, o pabaiga nusikelia arčiau rudens pabaigos.

Moksliniai palydoviniai ir meteorologiniai duomenys rodo, kad daugelyje Europos regionų vegetacijos laikotarpis per kelis dešimtmečius pailgėjo dešimtimis dienų. Net jei skirtumas kasmet atrodo nedidelis, per ilgesnį laiką susidaro didelė permaina žmogaus organizmui.

Daugiau žiedadulkių ir stipresnės reakcijos

Šiltesnis oras ir didesnė anglies dioksido koncentracija atmosferoje skatina augalų augimą ir jų gaminamų žiedadulkių kiekį. Dalis tyrimų rodo, kad kai kurių rūšių, pavyzdžiui, kiečių ar ambrozijų, žiedadulkių koncentracija per sezoną gali padidėti keliomis dešimtimis proc.

Be to, žiedadulkės gali tapti labiau alergizuojančios. Augalai, veikiami aplinkos streso, pavyzdžiui, ozono ar kietųjų dalelių taršos, gamina baltymus, kurie žmogaus imuninei sistemai atrodo agresyvesni, todėl simptomai gali būti stipresni net ir mažiau jautriems žmonėms.

Kokius augalus klimato kaita skatina labiausiai

Tyrėjai ypatingą dėmesį skiria vėjyje lengvai plintančių augalų grupėms, kurios išskiria didelį kiekį smulkių žiedadulkių. Tarp jų yra beržai, alksniai, žolės, kiečiai ir invazinės piktžolės, pavyzdžiui, ambrozija.

Ambrozija kol kas Lietuvoje paplitusi mažiau nei kai kuriose pietinėse ar rytinėse Europos šalyse, tačiau šylant klimatui jai atsiveria palankesnės sąlygos plisti į šiaurę. Tokie augalai ypač pavojingi tuo, kad jų žiedadulkės sukelia stiprias alergines reakcijas net ir mažomis koncentracijomis.

Oro tarša ir alergijos: dvigubas smūgis

Klimato kaita neretai eina kartu su oro taršos problemomis, ypač miestuose. Kietosios dalelės, azoto dioksidas ir ozonas ne tik dirgina kvėpavimo takus, bet ir sąveikauja su žiedadulkėmis.

Ant žiedadulkių paviršiaus nusėdusios teršalų dalelės gali pakeisti jų struktūrą ir padaryti lengviau įkvepiamas giliai į plaučius. Be to, užterštas oras silpnina gleivinių apsaugines funkcijas, todėl alerginės reakcijos gali prasidėti greičiau ir trukti ilgiau.

Kaip tai jaučia Lietuvos gyventojai

Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius daugėja diagnozuojamo alerginio rinito ir astmos atvejų, ypač tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų. Priežasčių yra kelių rūšių: paveldimumas, miesto gyvenimo būdas, tarša ir klimato pokyčiai.

Nors tikslus atskirų veiksnių svoris skiriasi, gydytojai pastebi aiškią tendenciją: pavasarinės alergijos simptomai dažniau prasideda dar kovą, o vasarą ir rudenį pacientai skundžiasi ilgesniais paūmėjimo periodais. Tai sutampa su ilgesniu žydėjimo sezonu ir švelnesnėmis žiemomis.

Ko tikėtis per artimiausius dešimtmečius

Klimato modeliai prognozuoja, kad vidutinė oro temperatūra Lietuvoje toliau kils, ypač žiemos mėnesiais. Tai reiškia dar ilgesnį vegetacijos laikotarpį ir didesnę tikimybę, kad pietuose paplitę labai alergizuojantys augalai įsitvirtins ir mūsų krašte.

Net jei pavyktų reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, artimiausius kelis dešimtmečius jau stebėsime pasekmes dėl ankstesnių išmetimų. Todėl svarbu ruoštis prisitaikymui, o ne tik bandyti sustabdyti pokyčius.

Kaip padėti sau alergijų sezono metu

Medicininis gydymas, pavyzdžiui, antihistamininiai vaistai ar specifinė imunoterapija, yra svarbi alergijų kontrolės dalis, tačiau kasdieniai įpročiai taip pat daug lemia. Pirmiausia reikėtų sekti žiedadulkių koncentracijos prognozes ir planuoti veiklas lauke pagal intensyviausias dienas.

Verta dažniau vėdinti patalpas anksti ryte arba po lietaus, kai žiedadulkių ore mažiau, ir naudoti langų tinklelius, sulaikančius dalį dalelių. Grįžus iš lauko patariama persirengti drabužius ir nusiplauti veidą bei plaukus, kad žiedadulkės nepersikeltų į lovą ir nebūtų kvėpuojamos naktį.

Ką gali padaryti miestai ir bendruomenės

Prisitaikymas prie kintančio alergijų sezono nėra vien atskirų žmonių užduotis. Savivaldybės gali kruopščiau rinktis želdinius, vengti ypač stipriai alergizuojančių rūšių šalia mokyklų, darželių ir ligoninių.

Reguliarus žolynų priežiūros grafikas, laiku pjaunama žolė ir piktžolių kontrolė padeda sumažinti žiedadulkių kiekį vietiniu mastu. Miestų planuotojai, kraštovaizdžio architektai ir visuomenės sveikatos specialistai čia gali veikti kartu, kad žalieji plotai išliktų, bet būtų mažiau kenksmingi alergiškiems gyventojams.

Kodėl svarbu stebėti savo simptomus

Daugelis žmonių alergiją priima kaip neišvengiamą pavasario ar vasaros palydovą ir nesikreipia į gydytojus. Tačiau užsitęsę simptomai, ypač kartu su kosuliu ir švokštimu, gali rodyti ir bronchinės astmos išsivystymą.

Tvarkinga diagnostika leidžia atskirti, kurių augalų žiedadulkėms žmogus jautriausias, ir parinkti tikslinį gydymą. Tai ypač svarbu vaikystėje, nes laiku suvaldyta alergija mažina riziką vėliau susidurti su sunkesnėmis kvėpavimo takų ligomis.