Kaip mikroplastikas pasklido po visą planetą? Kasdieniai įpročiai, kurie tyliai maitina taršą

Mikroplastikas šiandien randamas beveik visur: nuo vandenynų gelmių ir kalnų sniego iki geriamojo vandens krano ar net žmogaus kraujo mėginių. Tai ne vien egzotiška aplinkosaugos tema, bet ir vis labiau kasdienį gyvenimą liečianti problema.

Jo šaltinis neretai slypi visai arti: mūsų drabužiuose, kosmetikoje, pakuotėse ir buityje naudojamuose daiktuose. Suprasti, kaip mikroplastikas susidaro ir kur nukeliauja, tampa būtina ne tik mokslininkams, bet ir kiekvienam vartotojui.

Kas yra mikroplastikas ir iš kur jis atsiranda?

Mikroplastiku vadinamos kietos plastiko dalelės, paprastai mažesnės nei 5 milimetrai. Dar smulkesnės, vos kelių mikrometrų dydžio dalelės, vadinamos nanoplastiku, gali prasiskverbti giliau į audinius ir yra dar sunkiau aptinkamos.

Šios dalelės gali būti pagamintos jau tokiu dydžiu, pavyzdžiui, buvusios kosmetikos šveitikliuose ar kai kuriose pramoninėse granulėse. Tačiau didžioji jų dalis atsiranda paprasčiausiai irimui trupinant didesnius plastikinius daiktus, maišelius, butelius, plėveles ar tekstilei dėvintis naudojimo metu.

Paslėptas šaltinis: mūsų drabužiai

Didelė dalis mikroplastiko aplinkoje atsiranda dėl sintetinių audinių, tokių kaip poliesteris, akrilas ar nailonas. Kiekvieno skalbimo metu nuo rūbų paviršiaus nusitrina tūkstančiai plika akimi nematomų skaidulų, kurios su nuotekomis patenka į valymo įrenginius.

Nuotekų valyklose dalis skaidulų sulaikoma, bet ne visos. Nepagaunamos dalelės keliauja į upes ir jūras, o sulaikytos dažnai atsiduria nuotekų dumble, kuris kai kuriose šalyse naudojamas kaip trąša, todėl mikroplastikas galiausiai pasiekia ir dirvožemį.

Plastikas ore, vandenyje ir maiste

Mikroplastikas sklando ir ore: jį pakelia vėjas nuo kelių dangos, dirvožemio, šiukšlių sąvartynų ar net nuo mūsų drabužių paviršiaus. Kuo lengvesnė dalelė, tuo toliau ji gali būti nunešta atmosferos srautų ir nusėsti vietose, kurios yra toli nuo bet kokios aiškios taršos šaltinio.

Vandenyje dalelės juda kartu su srovėmis ir kaupiasi skirtinguose gyliuose, priklausomai nuo tankio. Dalis mikroplastiko nusėda dugne, dalis plūduriuoja paviršiuje, o kita dalis lieka vandens stulpelyje, todėl jį aptikti ir išvalyti yra sudėtinga.

Kaip mikroplastikas patenka į organizmus?

Mikroplastiko daleles gali praryti planktonas, vėžiagyviai, žuvys ir kiti vandens organizmai, jas supainioję su maistu. Vėliau šis plastikas persikelia aukštyn maisto grandine, kol galiausiai atsiduria ant žmogaus stalo.

Žmogaus organizmą mikroplastikas pasiekia per maistą, geriamąjį vandenį ir orą. Dalelės gali kauptis virškinimo trakte, dalis jų išsiskiria, tačiau itin smulkių dalelių poveikis audiniams ir ląstelėms vis dar intensyviai tiriamas.

Kokios galimos rizikos sveikatai?

Plastikas pats savaime dažnai yra gana stabilus polimeras, tačiau jo gamybai naudojamos įvairios cheminės medžiagos, minkštikliai ir priedai. Be to, mikroplastiko paviršiuje gali kauptis kiti teršalai, sunkieji metalai ar organiniai junginiai.

Moksliniai darbai nagrinėja galimą mikroplastiko poveikį uždegiminių procesų suaktyvėjimui, oksidaciniam stresui ir ląstelių pažeidimui. Kol kas daug neaiškumų, tačiau aišku, kad kuo mažiau nereikalingos plastiko taršos aplinkoje, tuo mažesnė potenciali rizika ir žmogui.

Kaip mažinti mikroplastiko srautus buityje?

Viena iš efektyviausių priemonių yra pats paprasčiausias mažesnis plastiko vartojimas. Daugkartiniai maišeliai, buteliai ir pakuotės sumažina tikimybę, kad trumpalaikiai daiktai suskils į smulkias daleles ir išsibarstys aplinkoje.

Renkantis drabužius, verta teikti pirmenybę natūraliems pluoštams, pavyzdžiui, medvilnei, vilnai ar linui. Jei spintoje vyrauja sintetiniai audiniai, padeda trumpesnės, žemesnės temperatūros skalbimo programos ir papildomi filtrais aprūpinti skalbinių maišeliai ar skalbyklių filtrai.

Ką daro miestai ir pramonė?

Dalis miestų ir regionų jau taiko griežtesnes nuotekų valymo technologijas, kurios efektyviau sulaiko smulkias daleles. Tačiau tai reikalauja didelių investicijų, kurios gali siekti nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų eurų, priklausomai nuo įrenginių dydžio ir modernizavimo masto.

Pramonė taip pat ieško būdų keisti produktų sudėtį ir dizainą, kad mažėtų dalelių atitrūkimas naudojimo metu. Tekstilės sektoriuje kuriami atsparesni siūlai, o automobilių pramonėje analizuojamos padangų sudėties korekcijos, nes padangų dėvėjimasis yra reikšmingas mikroplastiko šaltinis keliuose.

Ko galime tikėtis artimiausiais metais?

Mikroplastiko problema tikriausiai niekur nedings, nes jau sukauptos plastiko atliekos degraduos dar dešimtmečius ar šimtmečius. Tačiau galima gerokai sumažinti naujų dalelių srautą, jei keisis gamyba, vartojimas ir atliekų tvarkymas.

Artimiausiais metais galima tikėtis griežtesnių reikalavimų pakuotėms, tekstilei ir nuotekų valymui, taip pat naujų rinkoje atsirandančių sprendimų, padedančių gyventojams mažinti savo plastiko pėdsaką. Kuo daugiau žinosime apie nematomą mikroplastiko kelią, tuo sąmoningesnius pasirinkimus galėsime priimti kasdien.