Kaip biometriniai atsiskaitymai artėja prie Lietuvos parduotuvių kasų? Ką turi žinoti pirkėjai

Biometriniai atsiskaitymai jau testuojami įvairiose pasaulio šalyse ir po truputį artėja prie Lietuvos prekybos sektoriaus darbotvarkės.

Tokia technologija žada greitesnį apsipirkimą be kortelių ir grynųjų, bet kartu kelia daug klausimų dėl privatumo ir duomenų saugumo.

Kas yra biometrinis atsiskaitymas

Biometrinis atsiskaitymas – tai mokėjimas, kai vietoj banko kortelės ar telefono naudojami unikalūs žmogaus biometriniai duomenys.

Dažniausiai tai yra piršto atspaudas, delno raštas, veido bruožai ar net akies rainelė.

Tokie duomenys paverčiami skaitmeniniu šablonu ir susiejami su kliento mokėjimo priemone.

Prie kasos užtenka pridėti pirštą, delną ar pažvelgti į skaitytuvą, o sistema atpažįsta žmogų ir nuskaito mokėjimą.

Dalis biometrinių sprendimų jau dabar naudojami kaip papildomas saugumo sluoksnis.

Pavyzdžiui, pirštų atspaudų ar veido atpažinimo naudojimas atrakinant telefoną ir patvirtinant mokėjimą programėlėje.

Kodėl prekybininkams tai patrauklu

Mažmeninės prekybos sektoriui biometriniai atsiskaitymai pirmiausia reiškia greitesnę klientų aptarnavimo eigą.

Kuo trumpiau pirkėjas užtrunka kasoje, tuo mažesnės eilės ir didesnis apsipirkimo patogumas.

Be to, mažėja priklausomybė nuo fizinių kortelių.

Pirkėjui pametus kortelę ar telefoną, biometrinis šablonas išlieka prieinamas, todėl sumažėja rizika pamiršti ar prarasti pagrindinę mokėjimo priemonę.

Prekybininkus vilioja ir galimybė geriau pažinti klientų elgseną.

Sutapdindami biometrinį identifikavimą su lojalumo programomis, jie gali matyti, ką ir kaip dažnai perka konkretus klientas, ir siūlyti labiau suasmenintas nuolaidas.

Privatumas ir duomenų saugumas

Biometriniai duomenys yra ypač jautri informacija, nes jų, skirtingai nuo slaptažodžio ar kortelės numerio, pakeisti neįmanoma.

Todėl svarbiausias klausimas – kaip ir kur šie duomenys bus saugomi.

Dažniausiai naudojamas principas, kai prekybininkas tiesiogiai nelaiko pilnų biometrinių duomenų.

Vietoj to saugomas užšifruotas šablonas arba raktas, kurio neįmanoma atstatyti atgal į pirštų atspaudų ar veido vaizdą.

Lietuvoje biometrinių duomenų tvarkymą griežtai riboja asmens duomenų apsaugos teisės aktai.

Prekybininkai, svarstantys tokius sprendimus, turėtų pasiruošti išsamioms rizikos analizėms, poveikio duomenų apsaugai vertinimui ir glaudžiam bendradarbiavimui su priežiūros institucijomis.

Vartotojams svarbu, kad būtų aiškiai paaiškinta, kas tiksliai kaupiama, kaip ilgai saugoma ir kam gali būti perduota.

Be aiškaus sutikimo biometrinių atsiskaitymų naudoti negalima, todėl dalyvavimas tokiose sistemose turėtų būti visiškai savanoriškas.

Kaip tai gali atrodyti Lietuvoje

Jei biometriniai atsiskaitymai bus pradėti plačiau diegti Lietuvos parduotuvėse, tikėtina, kad pirmieji bandymai prasidės savitarnos kasose.

Ten jau dabar įprasta naudoti bekontakčius mokėjimus ir lojalumo korteles, todėl nauja technologija gali būti integruota natūraliai.

Praktinis scenarijus būtų toks: pirkėjas iš anksto užsiregistruoja internetinėje platformoje ar programėlėje, sutinka su taisyklėmis ir pateikia savo biometrinius duomenis.

Vėliau, atėjęs į parduotuvę, jis prie savitarnos kasos identifikuojasi delno ar veido nuskaitymu ir atsiskaito be kortelės.

Tokia sistema gali būti susieta ir su lojalumo programa.

Užtenka vieno prisilietimo, kad būtų pritaikytos nuolaidos, sukaupti taškai ir nuskaičiuotas mokėjimas.

Ką turėtų žinoti pirkėjai

Prieš sutinkant naudoti biometrinius atsiskaitymus, verta atkreipti dėmesį į keletą praktinių dalykų.

Pirmiausia – ar yra aiškus mechanizmas atsisakyti paslaugos ir ištrinti savo duomenis, jei apsigalvosite.

Taip pat svarbu įvertinti, ar sistema leidžia pasirinkti alternatyvą.

Pavyzdžiui, naudoti biometrinį atpažinimą tik lojalumo identifikavimui, o patį mokėjimą patvirtinti kortele ar telefonu.

Pirkėjai turėtų susipažinti su paslaugos teikėjo privatumo politika ir techninėmis priemonėmis.

Ar duomenys šifruojami, ar jie saugomi Lietuvoje ar kitose šalyse, kaip valdoma prieiga prie jų.

Technologinė ir teisinė parengtis

Biometrinių atsiskaitymų plėtra glaudžiai susijusi su tapatybės valdymo ir kibernetinio saugumo infrastruktūra.

Lietuvoje jau veikia elektroninės bankininkystės, elektroninio parašo ir skaitmeninės tapatybės sprendimai, todėl techninis pagrindas tokioms inovacijoms jau egzistuoja.

Tačiau tam, kad biometriniai atsiskaitymai taptų kasdienybe, reikėtų ne tik technologijų, bet ir aiškaus reguliavimo.

Į tai įsitrauktų finansų priežiūros institucijos, duomenų apsaugos specialistai ir mokėjimų paslaugų teikėjai.

Be to, svarbus ir visuomenės pasitikėjimas.

Net ir techniškai saugi sistema bus kritiškai vertinama, jei žmonės nesupras, kaip ji veikia ir kokias garantijas suteikia.

Ar verta skubėti?

Nors biometriniai atsiskaitymai atrodo patraukliai, dauguma ekspertų pasisako už atsargų, etapais vykdomą diegimą.

Pirmiausia mažesni pilotiniai projektai, nuolatinis saugumo testavimas ir skaidri komunikacija su vartotojais.

Lietuva yra tarp labiausiai skaitmenizuotų Europos šalių, todėl nenuostabu, kad tokios naujovės anksčiau ar vėliau bus svarstomos ir pas mus.

Laiku išdiskutavus rizikas ir naudą, šios technologijos gali tapti dar vienu patogiu, bet saugiu pasirinkimu atsiskaitant už pirkinius.