Lietuvoje vis ryškiau matyti lėtos mados banga – pirkėjai dažniau renkasi dėvėtus, nuomojamus ar pertaisomus drabužius, o ne greitos mados naujienas.
Tokį posūkį skatina ne tik ekologiniai argumentai, bet ir noras sutaupyti bei atrodyti išskirtinai.
Kas yra lėta mada?
Lėta mada remiasi idėja, kad drabužiai turi būti dėvimi ilgiau, gaminami atsakingai, o pirkėjai – žinoti, ką ir kodėl perka.
Ji priešinama greitai madai, kuri siūlo pigias kolekcijas, dažnai keičiamas kas kelias savaites.
Lėtos mados šalininkai skatina pirkti mažiau, bet kokybiškiau, rinktis natūralesnes medžiagas ir atidžiau prižiūrėti jau turimus drabužius.
Prie šios krypties priskiriamas ir sąmoningas apsipirkimas dėvėtų drabužių parduotuvėse, dalijimasis ar nuoma.
Second hand nebėra tik taupiems
Per pastaruosius kelerius metus dėvėtų drabužių parduotuvės išgyvena atgimimą – jos iš taupių pirkėjų nišos tapo madinga kryptimi.
Vis daugiau parduotuvių siūlo kruopščiai atrinktus, stilingus gaminius, o ne tik atsitiktinius radinius.
Pirkėjams svarbu ir tai, kad second hand leidžia rasti unikalių, masinėje prekyboje nebepardavinėjamų daiktų.
Taip formuojamas individualus stilius, kurio sunku pasiekti renkantis tik naujas kolekcijas prekybos centruose.
Ekonominis veiksnys išlieka svarbus – net ir geros būklės prekės dažnai kainuoja kelis kartus pigiau nei naujos.
Tai ypač aktualu šeimoms, auginančioms vaikus, kurių drabužių dydžiai keičiasi kas sezoną.
Drabužių nuoma – sprendimas šventėms
Šventiniai drabužiai dažnai dėvimi vos kartą ar du, todėl vis daugiau žmonių juos nuomojasi, o ne perka.
Lietuvoje veikia ne viena studija, siūlanti progines sukneles, kostiumus ir aksesuarus nuomai.
Tokiu būdu galima vilkėti kokybišką, išskirtinį drabužį, jo nepaverčiant ilgus metus spintoje kabančiu balastu.
Be to, nuoma leidžia išbandyti drąsesnius siluetus ar spalvas, kurių galbūt nesiryžtume pirkti ilgam laikui.
Kasdieniams drabužiams nuomos paslaugos dar tik skinasi kelią, tačiau pasaulinės tendencijos rodo šios krypties augimą.
Jei didmiesčiuose tokios paslaugos plėsis, jos gali tapti alternatyva pavasarinėms ar žiemos garderobo atnaujinimo kelionėms.
Kaip susikurti lėtos mados garderobą?
Pirmas žingsnis – atlikti „inventorizaciją“ savo spintoje ir sąžiningai įvertinti, kas iš tiesų dėvima.
Retai naudojamus, bet geros būklės drabužius verta parduoti, padovanoti arba atiduoti perdirbimui.
Tuomet galima planuoti kapsulinį garderobą: keletą kokybiškų bazinių drabužių, kuriuos lengva derinti tarpusavyje.
Čia tinka klasikiniai džinsai, paprasti marškinėliai, vienspalviai megztiniai, neutrali striukė ar paltas.
Trūkstamus elementus patartina pirmiausia bandyti susirasti second hand parduotuvėse ar mainų grupėse.
Jei tai nepavyksta, verta investuoti į naujus, bet kokybiškus gaminius, kuriuos planuojama dėvėti ne vieną sezoną.
Prižiūrėti drabužius taip pat svarbu, kaip ir juos atsakingai pirkti.
Skalbimas žemesnėje temperatūroje, retesnis džiovyklės naudojimas ir taisymas prasitęsia drabužio gyvavimo laiką.
Lėta mada ir psichologinė gerovė
Dažnas impulsyvus apsipirkimas trumpam pakelia nuotaiką, bet vėliau palieka kaltės jausmą ir perpildytą spintą.
Perėjus prie lėtesnio, apgalvoto vartojimo, mažėja ir nuolatinio „nieko neturiu apsirengti“ jausmas.
Renkantis mažiau, bet tikslingai, su laiku susiformuoja labiau apibrėžtas asmeninis stilius.
Tuomet lengviau atsisakyti trumpo žavesio pirkinių, kurie nepritampa prie likusio garderobo.
Lėta mada nereiškia draudimo pirkti naujus drabužius ar sekti tendencijas.
Ji siūlo labiau subalansuotą požiūrį, kuriame svarbus ir grožis, ir atsakomybė aplinkai bei savo piniginei.
Šis požiūris vis dažniau atsispindi ir lietuviškose spintose – nuo didmiesčių jaunimo iki brandesnių pirkėjų regionuose.
Jei tendencija išliks, per artimiausius metus dėvėti, nuomoti ir taisyti drabužiai gali tapti nauja mada, o ne išimtimi.
