Karštos vasaros jau tampa įprastos ir Lietuvoje, tačiau miestų gyventojai kaitrą dažnai jaučia stipriau nei kaimo vietovėse.
Šį skirtumą mokslininkai vadina miesto karščio salų efektu ir pabrėžia, kad tai nėra tik nemalonus pojūtis, bet ir visuomenės sveikatos bei energetikos iššūkis.
Kas yra miesto karščio sala?
Miesto karščio sala – tai reiškinys, kai miesto centras ir tankiai užstatytos teritorijos būna pastebimai šiltesnės už aplinkinius kaimiškus rajonus.
Temperatūrų skirtumas labiausiai jaučiamas vasaros vakarais ir naktimis, kai kaime oras atvėsta greičiau, o miestas lieka įkaitęs.
Pagrindinė priežastis – skirtingos paviršių savybės.
Betonas, asfaltas ir stogai sugeria daug saulės energijos dieną, o vėliau ją lėtai atiduoda, tarsi didžiuliai šilumos akumuliatoriai.
Gamtoje kitaip.
Dirvožemis, žolė ir medžiai dalį saulės energijos išleidžia per vandens garinimą, todėl aplinka natūraliai vėsta.
Kokį vaidmenį vaidina dangos ir pastatai?
Tamsios dangos, tokios kaip asfaltas, sugeria daugiau saulės spindulių nei šviesūs paviršiai.
Dėl to automobiliais ir žmonėmis užpildytos gatvės vasarą įkaista itin stipriai, o šiluma sklinda pėstiesiems iš apačios.
Mokslininkai pabrėžia ir vadinamojo kanjoninio efekto reikšmę.
Aukšti pastatai ir siauri kiemai sulaiko šilumą, sumažina vėjo judėjimą ir trukdo oro masėms atsinaujinti.
Langų ir stiklinių fasadų daugėjimas taip pat keičia šilumos balansą mieste.
Stiklas gali atspindėti saulės spindulius į gatvę ar kaimyninius pastatus, sukeldamas papildomus vietinius įkaitimo taškus.
Žaluma – natūralus miesto kondicionierius
Medžiai ir parkai yra viena veiksmingiausių priemonių mažinti karščio salų efektą.
Jie suteikia pavėsį ir garindami vandenį iš lapų vėsina aplinkinį orą, tarsi natūralūs kondicionieriai be elektros sąnaudų.
Net nedidelis medžių alėjos plotas palei intensyvią gatvę gali sumažinti tiesioginę saulės kaitrą pėstiesiems.
O didesni parkai veikia kaip žaliosios „vėsos salos“, aplink kurias temperatūra būna kiek žemesnė nei tankiai užstatytose teritorijose.
Svarbus ne tik medžių skaičius, bet ir jų išdėstymas.
Miesto planuotojai vis dažniau kalba apie nuoseklias žaliąsias jungtis – parkų, skverų ir gatvių želdinių tinklą, kuris leidžia vėsesniam orui cirkuliuoti po skirtingas miesto dalis.
Kaip prie to prisideda transportas ir energija?
Miesto karščio salą stiprina ir žmogaus veiklos išskiriama šiluma.
Automobiliai, autobusai, pramonės objektai ir net patys kondicionieriai į aplinką atiduoda šiltą orą.
Tankiose miesto gatvėse daug automobilių veikia kaip papildomi šilumos šaltiniai.
Karštomis dienomis tai tampa uždaru ratu: kuo karščiau, tuo daugiau naudojama kondicionierių, o kuo daugiau jie dirba, tuo šiltesnis tampa lauko oras.
Energijos vartojimo įpročiai taip pat turi įtakos.
Dideli stikliniu fasadu uždengti biurų pastatai reikalauja daug vėsinimo, o naktį išskiriama šiluma prisideda prie lėtesnio miesto atvėsimo.
Ką miestai gali daryti jau dabar?
Moksliniai tyrimai rodo, kad miesto karščio salą galima silpninti derinant kelias paprastas, bet nuoseklias priemones.
Daug dėmesio skiriama žaliajai ir „vėsiajai“ infrastruktūrai – medžiams, parkams, žaliems stogams ir šviesesnėms dangoms.
Žalieji stogai ir fasadai padeda sulaikyti lietaus vandenį, gerina izoliaciją ir mažina pastatų įkaitimą.
Tuo pačiu jie prisideda prie biologinės įvairovės mieste ir gerina gyventojų savijautą.
Vis svarbesnė tampa ir vandens vaidmuo.
Atviros vandens erdvės, purkštuvai, geriamojo vandens fontanėliai ir atspindinčios vandens dangos prisideda prie lokalaus vėsinimo, ypač viešose erdvėse.
Miestų planuotojai skatina peržiūrėti ir transporto politiką.
Skatinant pėsčiųjų ir dviračių judumą, viešąjį transportą ir mažinant automobilių srautą, ne tik mažėja tarša, bet ir šilumos išmetimas.
Kaip gali prisidėti gyventojai?
Karščio salų problema nėra vien tik savivaldybių ar architektų rūpestis.
Prie vėsesnio miesto gali prisidėti ir patys gyventojai, net nedideliais veiksmais.
Daugiabučių kiemuose pasodinti medžiai, vijokliai ant sienų ir gėlynai mažina įkaitimą ir gerina mikroklimatą.
Bendrijos, planuodamos automobilių stovėjimo aikšteles, gali rinktis dalinį pralaidų dangų ir žalumos derinį, o ne vien didelį asfaltuotą plotą.
Gyventojai taip pat gali domėtis, kaip jų namuose naudojama energija.
Geresnė pastatų šilumos izoliacija ir atsakingas kondicionierių naudojimas padeda sumažinti bendrą šilumos išmetimą į aplinką.
Miesto karščio salų tema moksle vis dar sparčiai tyrinėjama.
Tačiau jau dabar aišku, kad sprendimai slypi ne vienoje stebuklingoje technologijoje, o nuoseklioje žalumos, atsakingo planavimo ir energijos vartojimo derinyje.
