Vis daugiau daržininkų rudenį lysvių nepalieka plikų ir po derliaus nuėmimo sėja žaliąsias trąšas.
Tokie augalai gerina dirvos struktūrą, mažina piktžolių kiekį ir padeda sutaupyti trąšoms kitą sezoną.
Kas yra žaliosios trąšos?
Žaliosios trąšos – tai specialiai auginami augalai, kurie ne maistui, o dirvai gerinti.
Juos subrendusius arba dar žalius įterpiame į dirvą ir taip parūpiname organinės medžiagos bei maisto elementų.
Dažniausiai žaliąsias trąšas sudaro ankštiniai, varpiniai ir kryžmažiedžiai augalai.
Tarp populiariausių – lubinai, garstyčios, facelijos, vikiai, žirniai, avižos, rugiai.
Kodėl verta sėti po derliaus?
Plika žemė rudenį ir žiemą praranda dalį humuso, ją ardo vėjas ir lietus.
Žaliosios trąšos dirvos paviršių uždengia ir apsaugo nuo erozijos, o šaknys ją sutvirtina.
Augalų šaknys purena žemę natūraliai, be kasimo ir frezavimo.
Ypač gilias šaknis leidžiantys lubinai ar rugiai sukuria kanalus orui ir vandeniui, todėl pavasarį dirva būna puresnė.
Ankštiniai augalai ant šaknų kaupia oro azotą, kurį vėliau perima kiti augalai.
Taip sumažėja mineralinio azoto trąšų poreikis ir galima sutaupyti pinigų, išvengiant dirvos pertręšimo.
Kaip pasirinkti tinkamas rūšis?
Renkantis žaliąsias trąšas svarbu žiūrėti, ką kitąmet planuojate auginti.
Nerekomenduojama sėti tos pačios šeimos augalų, kaip ir būsimų daržovių, kad nesikauptų ligos ir kenkėjai.
Po kopūstų, ridikėlių ar ropių geriau nesėti garstyčių ar kitų kryžmažiedžių.
Po pupelių ar žirnių vertėtų rinktis ne ankštinius, o, pavyzdžiui, rugius ar avižas.
Mažiems daržams patogu naudoti mišinius, kuriuose derinami keli augalai.
Varpiniai augalai suteikia daug žalios masės, ankštiniai praturtina azotu, o žoliniai, tokie kaip facelijos, gerina dirvos biologinę įvairovę.
Kada sėti rudenines žaliąsias trąšas?
Geriausia sėti iškart po daržovių derliaus nuėmimo, kol dirva dar šilta.
Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo mėnuo daugeliui kultūrų yra tinkamas metas sudygti ir paaugti iki šalnų.
Jeigu derlius užsitęsia iki spalio, verta rinktis greitai augančias rūšis.
Pavyzdžiui, baltosios garstyčios ar facelijos sudygsta greitai ir spėja sukaupti nemažai žalios masės.
Vėlyvą rudenį tinka žiemkentinės kultūros, tokios kaip rugiai ar kai kurie lubinai.
Jos peržiemoja ir toliau dirvą dengia iki pavasario, o tada gali būti įterpiamos.
Kaip sėti ir prižiūrėti?
Prieš sėją dirvą pakanka lengvai supurenti ir išrankioti didesnes piktžoles.
Giliai arti ar kasti nebūtina, svarbu, kad sėklos turėtų šiek tiek drėgnos žemės uždengimui.
Sėklas galima berti rankomis, išbarstant tolygiai, ir lengvai įgrėbti.
Po sėjos naudinga lysvę suspausti volu ar lentos kraštu, kad dirva geriau priglustų prie sėklų.
Jeigu ruduo sausas, reikia vieno kito laistymo.
Ypač tai aktualu lengvose smėlingose dirvose, kur vanduo greitai susigeria ir nugaruoja.
Kada ir kaip įterpti žaliąsias trąšas?
Žaliąsias trąšas patartina įterpti, kai jos sukaupia daugiausia žalios masės, bet dar nepradeda formuoti sėklų.
Peraugę ir subrandinę sėklas augalai gali savaime prisėti ir virsti piktžolėmis.
Jei žolė dar jauna ir minkšta, užtenka ją nupjauti ir palikti ant paviršiaus kaip mulčią.
Per žiemą augalinė masė suirs, o pavasarį dirvą pakaks lengvai supurenti prieš sodinant.
Storesnius stiebus ar didesnę masę galima įterpti sekliai, apie 5–10 cm gylyje.
Per giliai užartas žaliasis sluoksnis sunkiau suyra ir maisto medžiagos lėčiau pasisavinamos.
Nauda daržininkui ir dirvai
Nuolat naudojant žaliąsias trąšas, dirva tampa puresnė ir geriau sulaiko drėgmę.
Karštais vasaros laikotarpiais tai padeda daržovėms lengviau ištverti sausrą ir mažinti laistymo poreikį.
Didesnis organinės medžiagos kiekis skatina dirvoje gyvenančių mikroorganizmų ir sliekų veiklą.
Tokioje dirvoje augalai dažnai būna atsparesni ligoms ir geriau įsisavina maisto medžiagas.
Tankus žaliųjų trąšų kilimas slopina piktžolių dygimą.
Taip sumažėja ravėjimo darbų, o pavasarį galima greičiau imtis naujo sezono darbų.
Nauda pastebima ir piniginėje – mažėja poreikis pirkti brangias mineralines trąšas ir dirvos gerinimo priemones.
Tuo pačiu tausojama aplinka, nes mažiau išplaunama maisto medžiagų į gruntinius vandenis.
Įtraukus žaliąsias trąšas į sėjomainą, daržas tampa gyvesnis ir sveikesnis.
Tai paprastas ir prieinamas būdas pagerinti dirvą, ypač nedideliuose šeimos soduose.
