Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi kardinaliai keisti profesiją ir pradeda naują karjeros etapą po 40-ies.
Šį sprendimą dažnai lemia ne tik finansiniai motyvai, bet ir noras dirbti prasmingesnį, sveikesnį ir asmenines vertybes atitinkantį darbą.
Kodėl keisti karjerą būtent dabar?
Vidurinė karjeros stadija dažnai tampa lūžio tašku, kai žmogus jaučiasi pasiekęs tam tikras aukštumas, bet ima klausti, ar šis kelias iš tiesų džiugina.
Dalis žmonių po keliolikos metų vienoje srityje ima jausti perdegimą, nuovargį ir suvokia, kad likusį profesinį gyvenimą nenori praleisti taip pat.
Pokytį skatina ir pasikeitusi darbo rinka.
Per pastaruosius metus išpopuliarėjo nuotolinis darbas, laisvai samdomos veiklos ir trumpesnės darbo savaitės modeliai, todėl patrauklesnės tapo ir tokios profesijos, apie kurias anksčiau net nesusimąstydavo vidutinio amžiaus darbuotojai.
Prie to prisideda ir technologijų pažanga.
Internete lengviau rasti mokymų, perkvalifikavimo programų, virtualių bendruomenių, kuriose žmonės dalijasi patirtimi ir padrąsina išbandyti naujus kelius.
Baimės ir stereotipai: kas stabdo?

Nors noras keisti veiklą dažnai kyla dar iki 40-ies, realiai žingsnį žmonės žengia vėliau, kai jaučiasi tvirčiau finansiškai.
Vienas pagrindinių stabdžių yra baimė prarasti stabilias pajamas ir nežinomybės jausmas.
Daugeliui gajus įsitikinimas, kad naują profesiją reikia rinktis vos baigus mokyklą, o vėliau belieka tik kaupti stažą.
Tačiau realybėje darbdaviai vis dažniau vertina ne vien amžių ar formalią specialybę, bet ir patirtį, lankstumą, motyvaciją mokytis.
Kitas stereotipas susijęs su mokymusi.
Dalis žmonių mano, kad studijuoti ar lankyti intensyvius kursus po 40-ies per sunku, ypač derinant tai su šeima ir darbu, nors būtent šiame amžiuje daugelis jau geba aiškiau susidėlioti prioritetus.
Pokalbiai su artimaisiais ir darbdaviais

Keičiant karjerą vidutiniame amžiuje labai svarbus artimųjų supratimas ir palaikymas.
Tai ypač aktualu, jei šeimoje yra finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskola ar vaikų studijos.
Dažnai pirmasis praktinis žingsnis yra atviras pokalbis su esamu darbdaviu.
Kai kuriais atvejais pavyksta ne nutraukti darbo ryšį, o susitarti dėl dalinio nuotolinio darbo ar sutrumpinto etato, kad atsirastų laiko mokslams arba papildomai veiklai.
Dar vienas kelias – vidinis karjeros pokytis toje pačioje organizacijoje.
Patyrę darbuotojai neretai atranda galimybių pereiti į kitas pareigas, susijusias su mokymais, projektų valdymu, procesų tobulinimu ar klientų konsultavimu.
Kaip praktiškai ruoštis pokyčiui?

Pirmas žingsnis dažnai būna savęs pažinimas ir realus įgūdžių įsivertinimas.
Praverčia paprastas pratimas: sąrašas, kokius darbus žmogus mėgo ankstesnėse pareigose, kokių veiklų vengė ir kokias kompetencijas jau turi.
Tuomet verta pasidomėti, kokių konkrečių įgūdžių reikia norimai naujai sričiai.
Daug profesijų atviri ir tiems, kurie mokosi nuotoliu, o dalį žinių galima įgyti nemokamai arba už simbolinį mokestį, ypač pradedant nuo bazinių kursų.
Svarbu suplanuoti finansinį saugumo rezervą.
Specialistai dažnai rekomenduoja turėti bent kelių mėnesių pragyvenimo išlaidų santaupas, kurios leistų ramiau priimti sprendimą dėl darbo keitimo ir suteiktų laiko įsitvirtinti naujoje srityje.
Neretai pokytis vyksta palaipsniui.
Žmonės pirmiausia pradeda papildomą veiklą po darbo valandų, testuoja naują profesiją kaip laisvai samdomi specialistai, o tik įsitikinę, kad tai jiems tinka, visiškai pereina į naują sritį.
Psichologinė nauda ir naujas santykis su darbu
Karjeros pokytis po 40-ies dažnai suteikia ne tik naujų įgūdžių, bet ir stipriai pakeičia santykį su darbu.
Žmonės labiau vertina laisvalaikį, sveikatą, galimybę dirbti pagal vertybes ir atsisako nuolatinės įtampos dėl viršvalandžių.
Nauja veikla atveria ir kitokias bendruomenes.
Pradėjus mokytis ar dirbti naujoje srityje, atsiranda pažinčių su skirtingo amžiaus ir patirčių žmonėmis, kas padeda atsikratyti amžiaus stereotipų ir sustiprina pasitikėjimą savimi.
Vis dažniau pabrėžiama, kad profesinis kelias nebėra tiesi linija.
Žmonės per gyvenimą gali keisti ne vieną sritį, o sukaupta patirtis skirtingose srityse tampa ne trūkumu, o didele stiprybe.
Karjeros keitimas po 40-ies reikalauja drąsos ir pasiruošimo, bet daugeliui tai tampa galimybe kurti tokį gyvenimą, kuriame darbas nebėra vien pareiga, o tampa prasminga jo dalimi.