Kas nutinka smegenims, kai nuolat peršokame tarp užduočių? Ką rodo šiuolaikiniai neuronų tyrimai

Telefono pranešimai, el. laiškai, pokalbiai programėlėse ir kelios darbo užduotys vienu metu daugeliui tapo įprasta kasdienybe. Tačiau neurologai vis aiškiau rodo, kad toks nuolatinis perjunginėjimas tarp veiklų kainuoja brangiai mūsų smegenims.

Šiuolaikiniai vaizdinimo ir elgesio tyrimai atskleidžia, kas vyksta galvos viduje, kai „multitaskiname“. Paaiškėja, kad smegenys nėra sukurtos lygiagrečiam darbui, jos tik labai greitai šokinėja tarp užduočių, o tai veikia dėmesį, atmintį ir emocinę savijautą.

Kas iš tiesų vyksta smegenyse

Dauguma žmonių sako galintys atlikti kelias užduotis vienu metu, pavyzdžiui, tikrinti el. paštą ir kartu dalyvauti susitikime. Neuromokslas rodo kitą vaizdą: smegenys tokiais atvejais ne dirba lygiagrečiai, o persijunginėja iš vienos veiklos į kitą.

Pereinant nuo užduoties prie užduoties aktyvuojasi vadinamasis vykdomųjų funkcijų tinklas, ypač priekinės kaktinės žievės sritys. Kiekvienas perjungimas reikalauja papildomos energijos, laiko ir sukuria trumpą „akląją zoną“, kai informacijos apdorojimas sulėtėja ir padidėja klaidų tikimybė.

Dėmesio „kaina“ ir klaidos

Psichologiniuose eksperimentuose, kai dalyviams tenka greitai kaitalioti užduotis, nuosekliai matuojamas vadinamasis perjungimo nuostolis. Tam pačiam darbui atlikti prireikia daugiau laiko, be to, padaroma daugiau klaidų, palyginti su situacija, kai užduotys atliekamos viena po kitos.

Ši našumo kaina ypač išryškėja sudėtingesnėse situacijose: vairuojant, dirbant su skaičiavimais, priimant finansinius ar medicininius sprendimus. Net trumpas žvilgsnis į telefoną gali išmušti iš dėmesio būsenos, o grįžti į gilią susikaupimo būseną kai kuriems žmonėms prireikia kelių ar net keliolikos minučių.

Darbinė atmintis ir informacijos perkrova

Darbinė atmintis yra tarsi laikina „lentyna“ galvoje, kurioje trumpam laikome skaičius, žodžius ar veiksmų sekas. Ji labai ribota, todėl bandant joje sutalpinti kelias užduotis vienu metu, informacija ima išsistumti.

Neuromokslininkai pastebi, kad dažnai perjunginėjant veiklas, smegenys nespėja kokybiškai perkelti informacijos į ilgalaikę atmintį. Tai padeda suprasti, kodėl po dienos, kupinos pranešimų ir skubėjimo, sunku prisiminti, ką tiksliai nuveikėme ir kurioje vietoje padarėme klaidų.

Nuolatinis dirgiklių „triukšmas“

Dėmesio sistema nuolat filtruoja signalus: kuriems dirgikliams skirti prioritetą, o kuriuos ignoruoti. Nuolatiniai telefono, kompiuterio ar planšetės pranešimai šį filtrą apkrauna ir verčia vartus atverti vis naujiems stimulams.

Ilgainiui smegenys gali priprasti prie trumpo, paviršutiniško dėmesio. Žmogui darosi sunkiau išbūti su viena užduotimi ilgiau, įsigilinti į sudėtingesnį tekstą ar kantriai atlikti monotoniškesnį darbą be nuolatinės papildomos stimuliacijos.

Emocinis nuovargis ir stresas

Dėmesio perjungimas neatsiejamas nuo streso reguliavimo sistemų. Kiekvieną kartą, kai raudonas pranešimų indikatorius ar naujo laiško garsas pertraukia darbą, suaktyvėja smegenų signalai, susiję su budrumu ir galimu pavojumi.

Ilgalaikėje perspektyvoje toks nuolatinis įtampos fonas gali prisidėti prie emocinio nuovargio, nerimo jausmo, sutrikusio miego ir sunkumų atsipalaiduoti po darbo. Tai ypač pastebima žmonėms, kurių profesija reikalauja nuolat būti pasiekiamiems ir operatyviai reaguoti į žinutes.

Miegas ir „perkraunamos“ smegenys

Miegant smegenys aktyviai tvarko dienos metu surinktą informaciją ir stiprina svarbiausius prisiminimus. Jei diena prabėgo nuolat šokinėjant tarp užduočių ir paviršutiniškai apdorojant duomenis, naktinis „tvarkymas“ tampa mažiau efektyvus.

Ryte tai gali pasireikšti miglota galva, sunkumu atgaminti vakarykščius darbus ar detales. Kai kurie žmonės tai priskiria prastam miegui, nors dalis problemos slypi būtent dienos įpročiuose ir dėmesio išskaidyme.

Ar įmanoma treniruoti dėmesį?

Neurologiniai tyrimai rodo, kad smegenys išlieka plastiškos visą gyvenimą, todėl dėmesį ir darbo įpročius galima keisti. Vienas iš paprasčiausių būdų yra sąmoningai riboti pertraukimus ir suteikti sau „vienos užduoties“ laikotarpius, net jei jie trunka tik 20–30 minučių.

Toks dėmesio „raumenų“ treniravimas ilgainiui padeda lengviau susitelkti, efektyviau įsiminti informaciją ir mažiau pavargti. Tai nėra greitas sprendimas, bet nuoseklus dirgiklių mažinimas ir aiški darbo struktūra tiesiogiai veikia, kaip veikia neuronų tinklai.

Praktiniai žingsniai kasdienybėje

Norint apsaugoti smegenis nuo nuolatinio perjunginėjimo, mokslininkai rekomenduoja kelis paprastus principus. Vienas iš jų – suplanuoti laiką, kada tikrinami el. laiškai ir pranešimai, vietoje nuolatinio naršymo visą dieną.

Kitas svarbus aspektas – aiškiai atskirti darbo ir poilsio erdves, kiek įmanoma atitraukti telefoną nuo lovos ir valgomojo stalo. Net trumpos, sąmoningai be ekranų praleistos pertraukos leidžia dėmesio sistemai „atsikvėpti“ ir sumažina bendrą informacinį triukšmą smegenyse.