Kaip naršyklės plėtiniai tyliai seka jūsų veiklą? Paprasti būdai pasitikrinti ir apsisaugoti

Daugelis interneto vartotojų kasdien naudojasi naršyklės plėtiniais, kad greičiau prisijungtų, išsaugotų slaptažodžius, blokuotų reklamą ar tvarkytų užduotis, tačiau nedaugelis susimąsto, kokią prieigą šie įrankiai turi prie asmeninių duomenų.

Net ir iš pažiūros nekaltas plėtinys gali skaityti jūsų naršymo istoriją, matyti užpildytas formas ar net prisijungimo duomenis, todėl verta žinoti, kaip atskirti saugius sprendimus nuo rizikingų.

Kas yra naršyklės plėtiniai

Naršyklės plėtiniai yra mažos programos, kurios įdiegiamos į „Chrome“, „Edge“, „Firefox“, „Safari“ ar kitas naršykles ir prideda papildomų funkcijų, pavyzdžiui, vertimą, reklamų blokavimą ar kainų palyginimą.

Patogumas yra akivaizdus, tačiau kiekvienas plėtinys gauna tam tikras teises, kurios leidžia jam matyti ar keisti tai, ką darote internete, todėl svarbu suprasti, kokius leidimus suteikiate.

Kokius leidimus gauna plėtiniai

Diegiant plėtinį naršyklė paprastai parodo, kokias prieigas jis prašo: prie naršymo istorijos, konkrečių svetainių ar visų aplankytų tinklalapių, kartais prie failų atsisiuntimų ar pranešimų siuntimo.

Jei paprastas įrankis, pavyzdžiui, spalvų paėmėjas iš ekrano, prašo prieigos prie visų jūsų duomenų visose svetainėse, tai turėtų kelti įtarimą ir skatinti ieškoti alternatyvos.

Paslėptos rizikos ir pavyzdžiai

Didžiausia problema ta, kad net ir vieną kartą įdiegus plėtinį nereikia papildomo leidimo, kad jis ir toliau rinktų duomenis, pavyzdžiui, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose ar kokias interneto parduotuves lankote.

Dalis plėtinių užsidirba iš statistinių duomenų pardavimo reklamos tinklams, todėl jiems svarbu kaupti kuo detalesnę informaciją apie jūsų įpročius, nors pats plėtinys gali atrodyti visiškai nemokamas ir patogus.

Kaip atskirti patikimą plėtinį

Prieš diegiant plėtinį verta pasižiūrėti, kiek žmonių juo naudojasi ir kokie atsiliepimai, tačiau vien skaičiai negarantuoja saugumo, nes populiarūs įrankiai kartais parduodami kitam kūrėjui, kuris pakeičia jų veikimą.

Svarbu peržiūrėti kūrėjo pavadinimą ir, jei įmanoma, oficialią svetainę ar ryšį su žinomu gamintoju, pavyzdžiui, jei slaptažodžių tvarkyklė priklauso žinomai kibernetinio saugumo bendrovei, rizika dažniausiai mažesnė nei visiškai anonimiško kūrėjo.

Leidimų tikrinimas ir ribojimas

Daugumoje naršyklių galima atidaryti plėtinių sąrašą ir prie kiekvieno jų matyti, kokias teises jie turi, pavyzdžiui, ar gali veikti visose svetainėse, ar tik konkrečiose, ar turi prieigą prie failų atsisiuntimų.

Jei matote, kad retai naudojamas plėtinys turi labai plačias teises, verta jas apriboti pasirinkus, kad jis veiktų tik tada, kai jį įjungiate, arba visai pašalinti, jei naudos beveik nejaučiate.

Ką daryti, jei plėtinių jau daug

Jei per kelerius metus plėtinių prisidėjo keliolika ar dar daugiau, pravartu atlikti inventorizaciją ir pagalvoti, kurių tikrai reikia kasdien, o kuriuos galima palikti išjungtus ar apskritai pašalinti.

Kiekvienas papildomas plėtinys ne tik didina saugumo riziką, bet ir gali lėtinti naršyklę, todėl mažesnis, gerai patikrintų įrankių rinkinys dažnai yra ir saugesnis, ir patogesnis.

Kaip apsaugoti jautrius duomenis

Atliekant finansines operacijas ar jungiantis prie el. bankininkystės verta naudoti langą be plėtinių, pavyzdžiui, privačią naršymo sesiją arba atskirą naršyklę, kurioje įdiegti tik būtini ir patikrinti įrankiai.

Taip sumažinama tikimybė, kad kokia nors plėtinio funkcija, pavyzdžiui, reklamos analizė ar turinio keitimas, netyčia ar tyčia perims dalį jautrių duomenų, pavyzdžiui, prisijungimo formų turinį.

Automatiniai atnaujinimai ir netikėti pokyčiai

Naršyklės plėtinius paprastai atnaujina automatiškai, todėl jų veikimas gali pasikeisti net nepastebimai, pavyzdžiui, pradėti rodyti papildomas reklamas ar prašyti naujų leidimų, kuriems vartotojas skuba sutikti.

Jei po atnaujinimo pastebite neįprastą elgesį, pavyzdžiui, atsiradusias naujas reklamas ar keistą nukreipimą į kitus tinklalapius, verta sustabdyti plėtinį ir patikrinti, ar apie jį nėra naujų neigiamų atsiliepimų.

DI ir saugesni plėtiniai

Augant dirbtinio intelekto įrankių pasiūlai daugėja ir plėtinių, kurie žada vienu mygtuku apibendrinti tekstus, padėti parašyti laiškus ar išversti sudėtingas ataskaitas, tačiau tokie sprendimai dažnai turi prieigą prie didelio kiekio turinio puslapyje.

Jei DI plėtinys veikia su jautria informacija, pavyzdžiui, sutartimis ar vidaus dokumentais, verta įvertinti, kur keliauja šie duomenys ir ar paslauga aiškiai nurodo, kad tekstai nėra naudojami modelių mokymui ar reklamos profilavimui.

Praktiniai kasdieniai įpročiai

Gera praktika bent kelis kartus per metus peržiūrėti plėtinių sąrašą, pašalinti senus ar nenaudojamus, o naujus diegti tik iš oficialių parduotuvių, vengiant įrašymo iš atsitiktinių svetainių ar archyvų.

Jei kyla abejonių, ar plėtinys būtinas, dažniausiai verta jį išbandyti trumpai, atidžiai stebėti naršyklės elgesį, o jei naudos mažai, nedelsti ir atsisakyti, taip palaikant tvarkingą ir saugesnę naršymo aplinką.