Kaip rankų odą paveikė „nuolatinis plovimo režimas“? Ką daryti, kad ji vėl jaustųsi tvirta

Per kelerius pastaruosius metus daugeliui tapo įprasta rankas plauti gerokai dažniau, naudoti stiprius dezinfekantus ir drėgnas servetėles. Tai padėjo geriau saugotis infekcijų, bet kartu atnešė naują problemą: jautrią, šerpetojančią ir tempimo jausmą keliančią rankų odą.

Rankos nuolat dirba, dažnai liečiasi su vandeniu, muilu, valikliais, šaltu oru, todėl jų oda sensta ir sausėja greičiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Švelniai pakeitus kasdienius įpročius, galima sumažinti diskomfortą ir padėti odai atgauti elastingumą.

Kodėl rankų oda tokia pažeidžiama?

Rankų odoje natūraliai yra mažiau riebalinių liaukų nei, pavyzdžiui, veide, todėl apsauginis lipidų sluoksnis čia plonesnis. Dažnas plovimas ir valiklių naudojimas šį sluoksnį dar labiau suplonina, todėl oda sunkiau išlaiko drėgmę.

Pridėkime šaltą orą, vėją, darbą su popieriumi ar tekstile, sąlytį su buitinės chemijos priemonėmis ir ilgalaikį kontaktą su vandeniu. Visi šie veiksniai skatina odos sausėjimą, šiurkštėjimą ir įtrūkimus, o tuomet jautrumas dar labiau padidėja.

Ką vertėtų keisti plaunant rankas?

Pirmas žingsnis, apie kurį neretai pamirštama, yra vandens temperatūra. Labai karštas vanduo greičiau pašalina riebalus nuo odos paviršiaus, todėl rankas geriau plauti šiltu ar vos drungnu vandeniu, ypač jei jaučiamas sausumas.

Nedidelę reikšmę turi ir naudojamo muilo tipas. Švelnios prausimosi priemonės be stiprių kvapiklių ar dažiklių dažnai dirgina mažiau, o lengvai putojantys geliai ar skysti muilai su papildomais drėkinančiais ingredientais gali padėti išvengti tempimo jausmo iškart po plovimo.

Drėkinimas: ne tik kremas iš įpročio

Rankų kremas dažnai suvokiamas kaip malonus priedas, kurį galima naudoti retkarčiais, kai oda jau aiškiai sausėja. Iš tiesų jis gali veikti kaip apsauginis skydas, jei naudojamas reguliariai ir tinkamu metu, pavyzdžiui, iškart po rankų plovimo ir prieš einant į lauką.

Ieškant kremo verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus: ar jis greitai susigeria, ar palieka nemalonų lipnumą, ar yra be aitraus kvapo ir ar suteikia komforto jausmą kelioms valandoms. Kremo nereikia taupyti, svarbiau tolygiai paskirstyti jį per visą plaštakos paviršių, nepamirštant tarpupirščių ir odelių aplink nagus.

Darbas namuose ir biure: nematomi dirgikliai

Rankų būklę veikia ne tik plovimas, bet ir tai, ką darome tarp šių kartų. Nuolatinis kontaktas su popieriumi, kartonu ar audiniais gali „atimti“ dalį natūralių odos riebalų, todėl tokiais atvejais naudinga laikyti kremą matomoje vietoje ir naudoti jį pertraukų metu.

Valymo priemonės su stipriais paviršiaus aktyviaisiais junginiais ar balinamosiomis medžiagomis ypač sausina odą. Atliekant buitinius darbus, kuriuose naudojama chemija, verta rinktis pirštines ir po darbo jas nusiėmus trumpai nusiplauti rankas bei iškart pasitepti drėkinamuoju kremu.

Sezoniniai pokyčiai ir pirštinės

Šaltasis sezonas rankoms dažnai būna sudėtingiausias, nes šaltas oras lauke ir sausas patalpų klimatas dar labiau mažina drėgmę. Net ir trumpas ėjimas be pirštinių gali paskatinti odos paraudimą, dilgčiojimą ir atsirandančius smulkius įtrūkimus.

Pirštines naudinga rinktis ne tik šilumai, bet ir kaip apsaugos sluoksnį nuo vėjo bei temperatūrų svyravimų. Kai kuriems žmonėms patinka naudoti plonas medvilnines pirštines naktį, užtepus storesnio kremo – tai gali padėti produktui geriau įsigerti, nors toks sprendimas nebūtinas visiems.

Kai odai reikia papildomos pagalbos

Jei rankų oda nuolat pleiskanoja, niežti ar atsiranda skausmingų įtrūkimų, vien įpročių pakeitimų gali nepakakti. Tokiais atvejais naudinga individualiai pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų parinktos tinkamiausios priemonės ir įvertintos galimos odos ligos ar alergijos.

Bendras principas išlieka tas pats: stengtis sumažinti agresyvių veiksnių kiekį ir palaikyti odos barjero funkciją. Tai reiškia atidesnį požiūrį į naudojamus muilus, valiklius, pirštinių pasirinkimą ir pakankamą, bet neperteklinį drėkinimą.

Maži žingsniai, kurie duoda ilgalaikį efektą

Rankų oda retai pasikeičia per vieną ar dvi dienas, todėl reikalingas tam tikras nuoseklumas. Net keli įpročiai, pavyzdžiui, šiltesnio, o ne karšto vandens naudojimas, kremo užtepimas prieš miegą ir pirštinių nepamiršimas einant į lauką, per kelias savaites gali sumažinti tempimo pojūtį.

Stebint, kaip reaguoja oda, galima palaipsniui „susiderinti“ savo rutiną. Svarbiausia ne siekti tobulo rezultato, o padėti rankoms jaustis patogiau ir išlaikyti tokį komfortą kaip kasdieninės savijautos dalį.