Kaip prižiūrėti braškes po derliaus? Ką padaryti vasarą, kad kitąmet uogų būtų daugiau

Vasaros viduryje dauguma sodininkų džiaugiasi paskutinėmis braškių uogomis, tačiau būtent tada prasideda svarbiausias darbas kitam sezonui. Nuo to, kaip pasirūpinsite braškynu po derliaus, priklausys kitų metų uogų gausa ir krūmelių ilgaamžiškumas.

Dalį darbų galima atlikti net mažame sklype ar sodyboje, svarbu žinoti eiliškumą ir nesiimti drastiškų priemonių, kurios labiau pakenktų nei padėtų. Pagrindiniai žingsniai: lapų atnaujinimas, ravėjimas, tręšimas, laistymas ir kerelių atjauninimas.

Kada imtis braškių po derliaus

Braškių priežiūrą po uogų skynimo verta pradėti, kai baigiasi pagrindinis derlius ir nuskinate paskutines gerai sunokusias uogas. Paprastai tai būna nuo liepos vidurio iki liepos pabaigos, priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų.

Per ankstyvas lapų šalinimas ar per stiprus braškyno judinimas dar derliaus metu augalus silpnina. Geriausia palaukti savaitę po paskutinio skynimo, kad krūmeliai šiek tiek atsigautų ir būtų matyti, kurie augalai sveiki, o kurie nyksta.

Ar reikia pjauti braškių lapus?

Vienas dažniausių klausimų, kylantis sodininkams, yra lapų pjovimas po derliaus. Seniau buvo įprasta nupjauti beveik visus braškių lapus, paliekant tik trumpus kelmus, tačiau dabar nuo šios praktikos rekomenduojama atsitraukti.

Stipriai nupjauti lapai trumpam sumažina kenkėjų ir ligų foną, bet braškės patiria didelį stresą ir joms tenka iš naujo auginti lapiją. Tai atima daug energijos, kuri turi būti skirta žiedinių pumpurų formavimuisi kitam sezonui.

Saugiau pašalinti tik visiškai pageltusius, rudus, ligų pažeistus ir prie žemės prigulusius lapus. Kartu iškarpykite nudžiūvusias žiedynkočius ir uogų liekanas, ant kurių gali likti pilkasis puvinys.

Ravėjimas ir dirvos purenimas

Po derliaus lysvėse dažnai suveši piktžolės, kurios konkuruoja su braškėmis dėl vandens ir maisto medžiagų. Geriausia piktžoles išrauti rankomis, ypač tas, kurios auga arti kerelių, kad nepažeistumėte šaknų.

Tarpueilius galima lengvai supurenti kauptuku arba rankiniu kultivatoriumi, bet nekasti per giliai. Pakanka 3–5 centimetrų gylio, kad suardytumėte piktžolių daigus ir pagerintumėte dirvos oro režimą.

Jei braškės auga mulčiuotose lysvėse, pavyzdžiui, ant šiaudų ar plėvelės, patikrinkite, kur mulčias suplonėjo ar supuvo. Šias vietas papildykite nauja medžiaga, kad dirva neišdžiūtų ir mažiau augtų naujos piktžolės.

Tręšimas po derliaus

Po derliaus braškės formuoja žiedinius pumpurus kitų metų uogoms, todėl joms reikia subalansuoto maisto. Patartina rinktis trąšas, kuriose nėra per daug azoto, bet yra fosforo, kalio, magnio ir mikroelementų.

Pernelyg dideli azoto kiekiai skatina vešlią lapiją, bet ne žiedų užuomazgas, o augalai tampa imlesni ligoms. Tinka specialios braškėms ir uogakrūmiams skirtos trąšos arba kompostas ir gerai perpuvęs mėšlas nedidelėmis normomis.

Jei naudojate mineralines trąšas, jų kiekį taikykite pagal pakuotėje nurodytas normas, bet venkite maksimalių dozių. Ekologiškai ūkininkaujant naudinga po derliaus per tarpueilius pasėti žaliąsias trąšas, pavyzdžiui, baltąsias garstyčias ar facelijas.

Laistymas ir mulčiavimas vasarą

Vasaros antroje pusėje braškėms vis dar labai svarbus tolygus drėgmės kiekis. Ilgesnės sausros metu krūmeliai silpnėja, formuoja mažiau žiedinių pumpurų, o kitą vasarą uogos būna smulkesnės.

Laistyti geriausia retai, bet gausiai, kad sudrėktų didesnis dirvos sluoksnis, o ne tik paviršius. Venkite laistymo karščiausiu paros metu, nes dalis vandens išgaruoja, o ant lapų likę lašai gali sukelti nudegimus.

Mulčias išlaiko drėgmę ir apsaugo šaknis nuo perkaitimo. Tinka smulkinta žolė, šiaudai, pjuvenos (plonesniu sluoksniu), medžių žievė, tačiau mulčią klokite tik ant drėgnos dirvos ir ne priglaudę prie pat kerelio centro.

Ūglių ir senų kerų tvarkymas

Vasaros pabaigoje braškės išaugina daug ūsų su jaunais kereliais. Jei paliksite visus, braškynas greitai sustorės, augalai ims konkuruoti ir derlius sumažės.

Rinkitės tik stipriausius ir patogiausiose vietose augančius ūglius naujoms eilėms ar plotui praplėsti, o kitus nupjaukite. Geriausia palikti pirmuosius, arčiausiai motininio kerelio susiformavusius jaunus augalus, jie būna stipriausi.

Kas 3–4 metus tas pačias lysves verta atnaujinti, nes seni kereliai derlių mažina. Dalį geriausiai derančių jaunų braškių perkelkite į naują vietą, o seną braškyną palaipsniui panaikinkite ir tame plote pasodinkite kitus augalus.

Dirvos gerinimas ir ligų prevencija

Braškių šaknys jautrios dirvos užmirkimui ir suslėgimui, todėl po derliaus verta įvertinti vietą. Jei dažnai kaupiasi vanduo ar žemė labai suvažinėta, kitąmet braškes geriau planuoti į pakeltas lysves ar lengviau drenuojamą plotą.

Ligų prevencijai svarbu ne tik atidžiai pašalinti užsikrėtusius lapus, bet ir nepalikti ant lysvės supuvusių uogų. Jas surinkite ir išneškite iš sklypo arba giliai užkaskite komposto krūvoje, kur temperatūra pakyla tiek, kad ligų sukėlėjai žūtų.

Jei kasmet kartojasi tos pačios ligos, naudinga peržiūrėti braškių tankumą ir ventilaciją. Rečiau pasodinti krūmeliai geriau perpučiami vėjo, greičiau nudžiūsta po lietaus, todėl mažiau plinta grybinės ligos.

Pasiruošimas rudeniui ir žiemai

Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį braškės turi būti sustiprėjusios, bet nepertręštos. Tuomet jos lengviau ištveria žiemą, o pavasarį greičiau atsinaujina ir suformuoja daugiau žiedynų.

Rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje dar kartą apžiūrėkite braškyną, pašalinkite pavargusius, ligotus, mažai derėjusius krūmelius. Tuščias vietas galite užpildyti vasarą pasodintais jaunais kereliais arba kitais augalais sėjomainai.

Regionuose, kur žiemos būna mažai sniego, vėliau verta pasirūpinti papildoma apsauga nuo iššalimo. Tam tinka eglišakės, perpuvę šiaudai arba speciali neaustinė danga, tačiau jos dedamos tik tada, kai dirva jau lengvai įšąla.