Kaip slypinti žarnyno bakterijos veikia mūsų nuotaiką? Ką apie tai sako šiuolaikinis mokslas

Žarnyno bakterijos ilgą laiką buvo laikomos tik virškinimo pagalbininkėmis, tačiau per pastaruosius dešimtmečius jų vaidmuo žmogaus organizme smarkiai išplėtė. Vis daugiau duomenų rodo, kad tai, kas vyksta žarnyne, gali turėti tiesioginės įtakos nuotaikai, nerimo lygiui ir net depresijos rizikai.

Šiandien kalbėdami apie psichikos sveikatą, vis dažniau minime ne tik smegenis, bet ir žarnyną. Toks požiūris keičia supratimą apie tai, kaip formuojasi emocinė savijauta ir kokį vaidmenį čia gali turėti mityba bei gyvenimo būdas.

Kas yra žarnyno mikrobiota?

Žarnyno mikrobiota vadinama milžiniška bakterijų, virusų ir grybelių bendruomenė, gyvenanti mūsų virškinamajame trakte. Suaugusio žmogaus žarnyne gyvena šimtai milijardų mikroorganizmų, kurių bendras svoris gali siekti kelis šimtus gramų.

Didžioji dalis šių mikroorganizmų mums yra naudingi: jie padeda skaidyti maistą, gaminti kai kurias vitaminų formas, stiprina imunitetą. Vis daugiau tyrimų rodo, kad šios mažytės gyvybės formos glaudžiai susijusios ir su nervų sistema.

Žarnyno ir smegenų „autostrada“

Žarnyną ir smegenis jungia vadinamoji žarnyno ir smegenų ašis. Tai sudėtingas ryšys, kuriame dalyvauja nervai, hormonai, imuninė sistema ir įvairios signalinės molekulės.

Vienas svarbiausių vaidmenų tenka klajokliniam nervui, kuris tarsi greitkelis perduoda informaciją iš žarnyno į smegenis ir atgal. Dalis šių signalų gali būti susiję su uždegimu, streso reakcijomis ar alkio ir sotumo pojūčiu.

Cheminės medžiagos, kurias kuria bakterijos

Žarnyno bakterijos geba gaminti įvairias biologiškai aktyvias medžiagas, kurios gali paveikti nervų sistemą. Tarp jų yra ir neuromediatorių pirmtakai, pavyzdžiui, medžiagos, iš kurių smegenys sintezuoja serotonino ar dopamino molekules.

Nemaža dalis serotonino gaminama ne smegenyse, o žarnyne, todėl nenuostabu, kad mikrobiotos sudėtis gali daryti įtaką jo balansui. Tačiau tai nereiškia, kad paprastas „stebuklingos bakterijos“ papildas iškart išgydys depresiją, nes procesai yra gerokai sudėtingesni.

Kas sieja mikrobiotą ir nuotaikos sutrikimus?

Įvairios stebimosios studijos rodo, kad žmonių, sergančių depresija ar nerimo sutrikimais, žarnyno bakterijų sudėtis dažnai skiriasi nuo tų, kurie tokių sutrikimų nepatiria. Pastebėta, kad gali būti mažiau tam tikrų naudingų bakterijų rūšių ir daugiau tų, kurios siejamos su uždegiminiais procesais.

Laboratoriniai bandymai su gyvūnais rodo, kad pakeitus mikrobiotos sudėtį, gali keistis ir elgesys, jautrumas stresui ar baimės reakcijos. Tai leidžia manyti, kad egzistuoja priežastinis ryšys, tačiau žmonėms jis dar nėra iki galo aiškiai įrodytas.

Stresas, uždegimas ir „blogos“ bakterijos

Stiprus ar užsitęsęs stresas veikia ne tik emocinę, bet ir fizinę organizmo būklę. Jis gali pakeisti žarnyno judrumą, gleivinės pralaidumą ir imuninės sistemos veiklą, o tai savo ruožtu keičia ir mikrobiotos sudėtį.

Manoma, kad kai kurios bakterijos gali skatinti lengvą lėtinį uždegimą. Tokie procesai siejami su didesne depresijos rizika, todėl žarnyno mikroorganizmų pokyčiai gali tapti viena iš grandžių tarp streso, uždegimo ir prastos nuotaikos.

Kaip mityba veikia žarnyno ir smegenų ryšį?

Kasdienis maistas yra pagrindinis mikrobiotos „degalų“ šaltinis, todėl mitybos įpročiai stipriai veikia žarnyno bakterijų sudėtį. Daug skaidulų turintis, daržovėmis, vaisiais ir pilno grūdo produktais praturtintas racionas dažniausiai siejamas su įvairesne ir stabilesne mikrobiota.

Tuo tarpu mityba, kurioje gausu itin perdirbto maisto, pridėtinio cukraus ir sotųjų riebalų, labiau siejama su mažesne bakterijų įvairove ir didesniu uždegimo lygiu. Tokie pokyčiai gali padidinti jautrumą stresui ir prisidėti prie žemesnės emocinės savijautos.

Probiotikai ir „psichobiotikai“: ko tikėtis?

Probiotikais vadinami gyvi mikroorganizmai, kurie tinkamomis sąlygomis gali turėti naudos sveikatai. Per pastaruosius metus atsirado terminas psichobiotikai, apibudinantis tuos probiotikus, kurie, kaip manoma, galėtų paveikti nuotaiką ar nerimo lygį.

Moksliniai bandymai rodo, kad kai kurių bakterijų deriniai gali šiek tiek pagerinti nuotaikos rodiklius ar sumažinti subjektyvų streso pojūtį. Vis dėlto poveikis dažnai būna nedidelis, o rezultatai skiriasi tarp skirtingų žmonių grupių.

Ką galime padaryti patys?

Svarbiausia išvada, kurią šiandien pateikia mokslas, yra ta, kad žarnyno mikrobiotai ir psichikos sveikatai greičiausiai labiau padeda ne vienas konkretus papildas, o bendras gyvenimo būdo derinys. Subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir streso valdymas kartu kuria palankesnę terpę ir žarnynui, ir smegenims.

Jei žmogų vargina užsitęsusi prasta nuotaika ar įtariama depresija, svarbiausia visada išlieka profesionali sveikatos priežiūra. Žarnyno mikrobiotos stiprinimas mityba ar papildais gali būti tik papildoma priemonė, o ne pagrindinis gydymo būdas.

Ateities perspektyvos ir atsargus optimizmas

Mokslininkai jau bando kurti individualizuotas bakterijų terapijas, kurios teoriškai galėtų būti pritaikytos pagal konkretaus žmogaus mikrobiotos sudėtį. Taip siekiama ateityje tiksliau paveikti nuotaikos sutrikimų rizikos veiksnius ir gydymo rezultatus.

Tačiau iki praktinio taikymo kasdienėje medicinoje dar laukia daug žingsnių: reikia tikslesnių mechanizmų paaiškinimo, didelių ir ilgalaikių klinikinių studijų, saugumo užtikrinimo. Kol kas žarnyno ir smegenų ryšį verta vertinti kaip įdomią ir perspektyvią kryptį, o ne stebuklingą sprendimą visoms emocinėms problemoms.