Kodėl kai kurie žmonės beveik niekada nesuserga gripu? Ką rodo imuniteto skirtumai

Kodėl vieni šeimos nariai kasmet guli lovoje su aukšta temperatūra, o kiti išsisuka tik su lengvu kosuliu arba visai nesuserga? Šis skirtumas nėra vien sėkmė ar „stipresniai nervai“.

Šiuolaikinė imunologija atskleidžia, kad mūsų atsparumą gripui formuoja sudėtingas genų, aplinkos, gyvenimo būdo ir ankstesnių infekcijų derinys. Suprasti šiuos veiksnius naudinga ne tik smalsumui patenkinti, bet ir kasdieniams sveikatos sprendimams.

Įgimtas ir įgytas imunitetas

Mūsų apsauga nuo gripo prasideda dar prieš užsikrečiant konkrečiu virusu. Organizme veikia du glaudžiai susiję gynybos lygiai: įgimtas ir įgytas imunitetas.

Įgimtas imunitetas yra tarsi pirmoji siena, kuri reaguoja greitai ir gana vienodai į daugelį mikroorganizmų. Įgytas imunitetas atsiranda vėliau ir yra specifiškas, prisitaikęs prie konkrečių virusų, su kuriais esame jau susidūrę arba paskiepyti.

Genai: pradinės sąlygos nuo gimimo

Kai kurie žmonės į gripą reaguoja lengviau dėl genetinių skirtumų. Tai nereiškia, kad jie yra „nepažeidžiami“, tačiau jų imuninė sistema gali efektyviau atpažinti ir neutralizuoti virusą.

Tam įtakos turi genai, reguliuojantys uždegimą, citokinų gamybą ir ląstelių gebėjimą sunaikinti užkrėstas ląsteles. Skirtingos genetinės variacijos lemia, kokio intensyvumo bus uždegimo atsakas, kuris dažnai ir sukelia stipriausius ligos simptomus.

Vaikystės aplinka ir ankstesnės infekcijos

Vaikystėje patirtos kvėpavimo takų infekcijos palieka pėdsaką imuninėje sistemoje. Kuo platesnė buvo ankstesnių virusų „kolekcija“, tuo daugiau imuninių ląstelių ir antikūnų organizmas turi kaip rezervą.

Kai kurios gripo viruso atmainos yra panašios viena į kitą. Jei žmogus vaikystėje persirgo giminingomis atmainomis, vėliau jis gali sirgti lengviau, nes imuninė sistema greičiau prisimena ir reaguoja į naują, bet panašų pavojų.

Skiepai ir „imuninė atmintis“

Skiepai nuo gripo kasmet atnaujina imuninės sistemos „atmintį“ apie tikėtinas viruso atmainas. Nors vakcinos ne visada visiškai apsaugo nuo užsikrėtimo, jos gerokai sumažina sunkių komplikacijų riziką.

Žmonės, kurie skiepijasi reguliariai, dažnai serga trumpiau ir lengviau, net jei vis tiek užsikrečia. Tai ypač svarbu vyresniems asmenims ir žmonėms, turintiems lėtinių ligų, kurių organizmui sunkiau susidoroti su uždegimu.

Gyvenimo būdo įtaka imunitetui

Miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir streso lygis tiesiogiai susiję su tuo, kaip organizmas atremia gripo virusą. Trūkstant miego, mažėja tam tikrų imuninių ląstelių aktyvumas, todėl virusui lengviau daugintis.

Nesubalansuota mityba, kurioje mažai daržovių, vaisių ir skaidulų, gali paskatinti lėtinį žemo lygio uždegimą ir silpninti atsaką į infekcijas. Tuo tarpu reguliarus fizinis krūvis vidutiniu intensyvumu padeda palaikyti efektyvesnį imuninių ląstelių judėjimą ir stebėseną organizme.

Žarnyno mikrobiomas ir kvėpavimo takai

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama žarnyno bakterijų bendrijai, vadinamai mikrobiomu. Ji dalyvauja treniruojant ir reguliuojant imuninę sistemą, taip pat daro įtaką kvėpavimo takų gleivinių būklei.

Neįvairi ar sutrikusi mikrobiomo sudėtis siejama su didesniu jautrumu infekcijoms ir intensyvesniu uždegimu. Maistas, kuriame gausu skaidulų, fermentuotų produktų ir mažai itin perdirbtų gaminių, padeda palaikyti įvairesnį mikrobiomą, kuris prisideda prie geresnio atsparumo.

Kodėl du žmonės serga skirtingai?

Net gyvendami toje pačioje namų aplinkoje, šeimos nariai gali labai skirtingai reaguoti į tą patį gripo virusą. Vienas gali praleisti savaitę lovoje, kitas pajusti tik lengvą nuovargį.

Šį skirtumą lemia kelių sluoksnių derinys: genai, amžius, ankstesni kontaktai su panašiais virusais, skiepų istorija, lėtinės ligos ir kasdieniai įpročiai. Kuo daugiau palankių veiksnių susideda į vieną pusę, tuo didesnė tikimybė, kad liga bus lengvesnė.

Viruso dozė ir užsikrėtimo aplinkybės

Svarbu ir tai, kokia viruso „doze“ žmogus užsikrečia. Ilgas buvimas uždaroje, prastai vėdinamoje patalpoje greta sergančio asmens gali reikšti didesnį viruso kiekį, nei trumpas kontaktas lauke.

Didesnė viruso dozė suteikia infekcijai tam tikrą starto pranašumą: virusas greičiau pasiekia tokį lygį, kai imunitetui sunkiau jį suvaldyti be pastebimų simptomų. Štai kodėl vėdinimas, kaukės ir atstumo laikymasis pikų metu vis dar turi prasmę, net jei jaučiatės „stiprūs“.

Ar galima tapti „atspariu gripui“?

Visiškai atsparių gripui žmonių praktiškai nėra, nes virusas nuolat kinta ir prisitaiko. Tačiau galima mažinti riziką sirgti sunkiai ir sumažinti tikimybę, kad apskritai užsikrėsite.

Tam padeda keli deriniai: reguliarūs skiepai, kokybiškas miegas, subalansuota mityba, nuosaikus fizinis aktyvumas, mikrobiomą palaikantis maistas ir protingas elgesys gripo sezono metu. Kiekvienas iš šių veiksnių atskirai nepadarys stebuklo, bet kartu jie ženkliai paslenka pusiausvyrą jūsų naudai.

Ką verta prisiminti artėjant sezonui

Jei pažįstamas žmogus kiekvienais metais perserga gripu lengviau, tai nebūtinai reiškia, kad jis „tvirtesnis iš prigimties“. Greičiausiai jo imuninę istoriją ir dabartinę būklę formavo palankus genų, įpročių ir aplinkos derinys.

Dalies veiksnių, pavyzdžiui, genų ar vaikystės infekcijų, pakeisti neįmanoma. Tačiau miegą, mitybą, skiepų pasirinkimą, judėjimą ir elgesį uždarose patalpose kontroliuoti galime patys, ir būtent čia slypi reali galimybė sumažinti riziką atsidurti lovoje su aukšta temperatūra.