Kaip atsirado pasaulio žemėlapiai, kuriuose Europa centre? Netikėta kartografijos istorija

Daugeliui atrodo savaime suprantama, kad pasaulio žemėlapiuose Europa ir Atlanto vandenynas yra centre, o šiaurė viršuje. Tačiau toks vaizdas nėra nei vienintelis objektyvus, nei istoriškai neutralus sprendimas, o tūkstantmečius trukusių pasirinkimų ir įtakų rezultatas.

Šiandien kartografai vis dažniau primena, kad žemėlapiai formuoja mūsų požiūrį į pasaulį. Tai, kas vieniems atrodo „natūralu“, kitose kultūrose būtų laikoma keista ar net klaidinga.

Seniausi žemėlapiai: pasaulis aplink šventą vietą

Vienas iš seniausių žinomų žemėlapių laikomas molinėje lentelėje iš dabartinio Irako, sukurtoje daugiau kaip prieš 2 500 metų. Jame pasaulis pavaizduotas kaip apskritimas, apsuptas vandens, o centre pažymėtas Babilonas, laikytas visatos šerdimi.

Tokiuose ankstyvuose žemėlapiuose svarbiausia buvo ne tikslus atstumų atvaizdavimas, o kultūrinė ir religinė pasaulio tvarka. Centru tapdavo miestas ar šventovė, kurią žmonės laikė ypatinga.

Viduramžių Europoje paplito vadinamieji T-O tipo žemėlapiai, kuriuose pasaulis vaizduotas kaip apskritimas, padalytas į tris dalis: Aziją, Europą ir Afriką. Viršuje beveik visada būdavo Rytai, o jų centre – Jeruzalė.

Tokie žemėlapiai buvo labiau tikėjimo, o ne geografijos dokumentai. Jie parodydavo, kaip krikščioniškasis pasaulis suvokė savo vietą istorijoje ir religijoje.

Kodėl šiaurė atsidūrė viršuje?

Šiandien atrodo savaime suprantama, kad žemėlapiuose šiaurė yra viršuje, tačiau taip buvo ne visada. Kinijoje ilgą laiką įprasta buvo piešti žemėlapius, kuriuose viršuje yra pietūs, o valdovo sostas sutampa su žemėlapio viršumi.

Arabų kartografijoje, plėtojantis islamo pasauliui, daugelis žemėlapių buvo orientuoti taip, kad viršuje atsidurtų pietūs, o Mekos kryptis būtų lengviau nurodoma tikintiesiems.

Šiaurė viršuje išpopuliarėjo Europoje, kai pradėta plačiau naudoti magnetinė kompaso rodyklė. Ji rodė link šiaurės, todėl jūreiviams buvo patogu brėžti žemėlapius taip, kad kompaso parodymai sutaptų su žemėlapio kryptimis.

Palaipsniui tokia orientacija tapo standartine ir per jūrines keliones bei kolonizaciją buvo išplatinta po didelę pasaulio dalį. Šiaurė viršuje tapo ne tik patogiu įpročiu, bet ir galios simboliu.

Europa centre: ne geografinis, o politinis pasirinkimas

Geografiškai pasaulio centras tarsi neegzistuoja, nes Žemė yra beveik sfera. Vis dėlto plokščiuose žemėlapiuose visada reikia pasirinkti, ką dėti į vidurį, ir šis sprendimas atspindi laikmečio galios santykius.

Europos ir Atlanto vandenyno centriškumas išryškėjo didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu ir vėlesniais amžiais. Kai Europos valstybės tapo pagrindinėmis jūrų ir prekybos galybėmis, jų pasaulio vaizdas tapo dominuojantis.

Kai kuriuose istoriniuose žemėlapiuose būta ir kitokių centrų. Pavyzdžiui, Kinijos imperijos laikais sudarytuose žemėlapiuose viduryje dažnai buvo paties regiono teritorija, o likęs pasaulis atrodė kaip periferija.

Šiandien egzistuoja žemėlapiai, kuriuose centre atsiduria Ramusis vandenynas. Toks vaizdas dažnesnis Australijoje, Japonijoje ar Ramiojo vandenyno salų valstybėse, kur ši erdvė yra pagrindinė prekybos ir judėjimo ašis.

Kaip žemėlapių projekcijos iškreipia dydžius

Kitas mažiau pastebimas, bet labai svarbus žemėlapių pasirinkimas yra projekcija, tai būdas, kuriuo Žemės rutulys „ištempiamas“ ant plokščio lapo. Nuo jo priklauso, kokių iškraipymų matysime.

Viena žinomiausių projekcijų yra Merkatoriaus, sukurta XVI amžiuje. Ji labai patogi navigacijai, nes leidžia braižyti tiesias krypties linijas, tačiau smarkiai padidina aukštai šiaurėje ir pietuose esančių žemynų plotus.

Dėl šios priežasties Grenlandija žemėlapiuose gali atrodyti beveik tokio dydžio kaip Afrika, nors realybėje Afrika yra maždaug 14 kartų didesnė. Europa irgi atrodo didesnė nei yra lyginant su kai kuriomis Afrikos ar Pietų Amerikos teritorijomis.

Kai kurie mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tokie dydžių iškraipymai netiesiogiai veikia mūsų suvokimą apie regionų svarbą. Vizualiai didesnės teritorijos atrodo galingesnės ir įtakingesnės.

Alternatyvūs žemėlapiai ir kodėl jie svarbūs

Šiandien kuriama daug alternatyvių pasaulio žemėlapių, kurie bando parodyti kitokį požiūrį. Pavyzdžiui, kartais žemėlapis apverčiamas aukštyn kojomis, kad pietūs atsidurtų viršuje, o šiaurė apačioje.

Geografiškai toks žemėlapis yra toks pat teisingas kaip įprastinis, nes Žemė neturi „teisingo“ viršaus ar apačios. Jis tik parodo, kaip stipriai esame įpratę prie vienos pasaulio orientacijos.

Taip pat populiarėja projekcijos, skirtos tiksliau atvaizduoti žemynų plotą, net jei tam tenka paaukoti kitus patogumus. Tokie žemėlapiai padeda suprasti tikruosius regionų dydžių santykius ir priverčia iš naujo pažvelgti į pasaulio mastelius.

Skaitmeninėse platformose atsirado interaktyvūs įrankiai, kurie leidžia palyginti šalių dydžius ar matyti Žemę iš įvairių perspektyvų. Tai padeda suvokti, kad nė vienas vienintelis žemėlapis nėra absoluti tiesa.

Ką verta prisiminti žiūrint į žemėlapį

Nors šiuolaikiniai kartografiniai duomenys yra gerokai tikslesni nei bet kada anksčiau, žemėlapis vis tiek išlieka supaprastintas realybės modelis. Jis visada yra kompromisas tarp tikslumo, aiškumo ir pasirinkto požiūrio.

Pažvelgus į pasaulio žemėlapį verta prisiminti, kad jo centras, viršus ir dydžių santykiai buvo sąmoningai parinkti. Tai ne tik geografijos klausimas, bet ir istorijos, kultūros bei galios atspindys.

Skirtingi žemėlapiai nekonkuruoja tarpusavyje, o papildo vieni kitus. Kuo daugiau perspektyvų matome, tuo lengviau suprasti, kad ir mūsų pačių pasaulio vaizdas nėra galutinis, o tik vienas iš daugelio galimų.