Kaip žmonės išmoko miegoti du kartus per naktį? Mažai žinomas istorinis įprotis, kuris grįžta

Dauguma mūsų yra įpratę manyti, kad normalu miegoti vieną kartą per naktį, maždaug 7–8 valandas iš eilės. Tačiau istorikai ir miego tyrėjai primena, kad ilgą žmonijos istorijos dalį buvo įprastas visai kitoks ritmas: dviejų dalių nakties miegas.

Šis pamirštas įprotis, vadinamas suskaidytu arba dvilypiu miegu, šiandien vėl domina mokslininkus ir žmones, ieškančius ramesnio poilsio. Tyrimai rodo, kad mūsų smegenims toks ritmas gali būti natūralesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kaip atrodė „pirmasis“ ir „antrasis“ miegas

Europoje nuo viduramžių iki maždaug XIX amžiaus pabaigos šaltiniuose dažnai minimi „pirmasis miegas“ ir „antrasis miegas“. Žmonės eidavo gulti anksti vakare, miegodavo kelias valandas, pabusdavo nakties viduryje, o tada vėl užmigdavo iki aušros.

Tas vidurinis pabudimo tarpas galėjo trukti valandą ar net dvi. Per jį žmonės kalbėdavosi, melsdavosi, skaitydavo, atlikdavo smulkius darbus, prižiūrėdavo gyvulius ar net aplankydavo kaimynus, ypač kaimo bendruomenėse.

Rašytiniuose šaltiniuose minimi ir intymesni užsiėmimai, nes nakties ramybė suteikdavo privatumo. Miegas buvo suvokiamas kaip kelių dalių procesas, o ne vientisas tunelis nuo vakaro iki ryto, todėl vidury nakties pabusti niekam neatrodė keista ar nerimą kelianti patirtis.

Kodėl toks miegas buvo laikomas normaliu

Iki elektrinio apšvietimo atsiradimo žmonių kasdienį ritmą stipriai diktavo saulė ir tamsa. Šaltuoju metų laiku saulė nusileisdavo anksti, todėl tarp vakaro darbų pabaigos ir miego pabaigos atsirasdavo ilgas tamsos tarpas, kurį patogu suskaidyti į kelias poilsio ir budrumo fazes.

Daugelio kultūrų kalbose atsirado atskiri pavadinimai pirmajam ir antrajam miegui, o gydytojai ir dvasininkai to meto tekstuose apie juos kalbėdavo kaip apie savaime suprantamą reiškinį. Tai reiškia, kad dviejų dalių nakties miegas buvo socialiai priimtas ir mediciniškai nepastebėtas kaip problema.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad žmogaus organizmas ir šiandien turi natūralias paros ritmų bangas. Nakties viduryje hormonų lygis ir kūno temperatūra šiek tiek keičiasi, o tai kai kuriems žmonėms sukelia spontanišką, trumpą pabudimo tarpsnį net ir gyvenant šiuolaikiniu ritmu.

Kaip vienkartinis miegas tapo standartu

Suskaidyto miego pabaiga sutapo su pramonės revoliucija ir elektrinio apšvietimo plitimu. Miestuose pradėjo veikti fabrikai, mokyklos ir biurai, kuriems reikėjo tikslių darbo pradžios ir pabaigos valandų, todėl žmonių dienotvarkės tapo daug griežtesnės.

Ryte reikėdavo atsikelti vienu metu, tad nakties miegas pradėtas spausti į vientisą bloką. Ilgesnis vakaro apšvietimas leido būti aktyviems iki vėlumos, todėl žmonės ėmė eiti gulti vėliau ir siekė išmiegoti be pertraukų, kad spėtų pailsėti iki ankstyvo ryto.

Kartu ėmė keistis ir požiūris į nakties pabudimus. Tai, kas šimtmečius buvo laikoma natūraliu reiškiniu, pamažu imta traktuoti kaip nemiga ar miego sutrikimas, nors pats žmogaus fiziologinis ritmas per tokį trumpą istorinį laiką iš esmės nepasikeitė.

Ką apie dviejų dalių miegą sako tyrimai

Šiuolaikiniai miego eksperimentai, kuriuose dalyviai gyvena pagal natūralesnį apšvietimo ciklą, rodo panašų modelį: jei žmogus kelias savaites vakare neblaškomas ryškios šviesos, jo miegas spontaniškai išsiskaido į dvi dalis. Tarp jų atsiranda rami budrumo fazė be didelio mieguistumo ar nerimo.

Per šį nakties „langą“ smegenyse stebima padidėjusi ramių, bet sąmoningų būsenų veikla. Kai kuriems žmonėms tai palanku apmąstymams, kūrybai, maldai ar meditacijai, todėl istoriniuose liudijimuose dažnai minimos naktinės maldos ir apmąstymai.

Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog dviejų dalių miegas tinka visiems. Svarbiausia bendras poilsio laikas ir reguliarumas, o ne būtinai konkreti vienos ar dviejų dalių schema, todėl kiekvienas žmogus turėtų atsižvelgti į savo gyvenimo ritmą ir sveikatą.

Ar verta bandyti grįžti prie seno įpročio?

Susidomėjimas suskaidytu miegu šiandien didėja, ypač tarp žmonių, kurie dažnai pabunda nakties viduryje. Kai kurie miego specialistai pataria, užuot desperatiškai bandžius vėl iškart užmigti, priimti šį pabudimą ramiai ir skirti jį ramesniems užsiėmimams, pavyzdžiui, skaitymui prietemoje.

Vis dėlto dirbtinai prievarta ar staiga keisti savo miego režimą į dviejų dalių schemą nerekomenduojama, ypač jei tenka laikytis fiksuoto darbo grafiko ar vairuoti anksti ryte. Nepakankamas miegas ar nuolat besikeičiantis ritmas gali turėti blogesnių pasekmių nei pats naktinis pabudimas.

Miego gydytojai dažnai pabrėžia, kad natūralūs, trumpi pabudimai naktį nebūtinai yra sutrikimas. Problema prasideda tuomet, kai žmogus dėl to jaučia didelį nuovargį dieną, patiria nerimą, pradeda vartoti daug stimuliuojančių medžiagų ar vaistų be gydytojo priežiūros.

Ką šis senas įprotis pasako apie mus

Suskaidytas miegas primena, kad mūsų požiūris į miegą yra kultūriškas, o ne tik biologinis. Tai, ką laikome „teisingu“ būdu miegoti, susiformavo per kelis pastaruosius šimtmečius kartu su pramonės, ekonomikos ir technologijų pokyčiais.

Žinojimas, kad anksčiau buvo įprasta miegoti dviem dalimis, kai kuriems žmonėms gali sumažinti nerimą dėl naktinių pabudimų. Jei jie nekelia didelio diskomforto ir netrukdo kasdieniam gyvenimui, tai nebūtinai yra sutrikimas, kurį reikia skubiai „pataisyti“.

Tuo pačiu šis istorinis pavyzdys skatina atidžiau žiūrėti į savo vakarinę rutiną: ryškių ekranų šviesa, ilgos darbo valandos ir nuolatinės žinutės dažnai trukdo natūraliam miego ritmui, nepriklausomai nuo to, ar miegame vieną kartą, ar dviem dalimis.

Kaip praktiškai pritaikyti šią žinią

Jei dažnai pabundate nakties viduryje, vietoj iš karto kylančios panikos galima pamėginti pakeisti požiūrį. Kartais pakanka keletą minučių ramiai pagulėti, susitelkti į kvėpavimą ar trumpai paskaityti ne per ryškioje šviesoje, kad miegas sugrįžtų savaime.

Prieš eksperimentuojant su savo miego ritmu, verta pasirūpinti pagrindais: stengtis eiti gulti ir keltis panašiu metu, vakare riboti kofeiną ir stiprią šviesą, pasirūpinti tylesne ir vėsesne miegamąja aplinka. Tokios priemonės dažnai efektyvesnės nei radikalūs režimo pokyčiai.

Jei miego problemos užsitęsia kelias savaites ar mėnesius ir ima trukdyti kasdienybei, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją ar miego specialistą. Istorija su dvilypiu miegu įdomi ir pamokanti, bet rimtų sveikatos sutrikimų ji nepakeičia profesionalios pagalbos poreikiu.