Kodėl vis daugiau lietuvių keičia miestą į kaimą? Nuotolinio darbo istorijos

Nuotolinis darbas per kelerius metus iš atsitiktinės išimties tapo nuolatine daugelio profesijų kasdienybe.

Kartu tyliai vyksta ir kita permaina – vis daugiau miestų gyventojų renkasi persikelti į regionus ir dirbti iš mažesnių miestelių ar kaimų.

Kas skatina grįžti į regionus?

Daugeliui žmonių svarbiausias argumentas persikelti iš didmiesčio – gyvenimo kokybė.

Mažesnis triukšmas, daugiau žalumos, trumpesnės eilės į darželį ar polikliniką tampa kasdieniais, o ne šventiniais dalykais.

Kitas dažnas motyvas – būsto klausimas.

Už tokio pat dydžio butą sostinėje dažnai galima įsigyti ar išsinuomoti erdvius namus su kiemu regione, o tai ypač svarbu šeimoms su vaikais.

Savo vaidmenį turi ir pandemijos laikotarpio patirtis.

Per priverstinį nuotolinį darbą daugelis įsitikino, kad produktyvumą lemia ne biuro adresas, o darbo organizavimas ir aiškūs susitarimai komandoje.

Darbo rutina be biuro sienų

Persikėlus į mažesnę vietovę, kasdienio darbo grafikas dažnai išlieka toks pat kaip ir gyvenant mieste.

Skirtumas tas, kad per pietų pertrauką galima ne tik nueiti iki prekybos centro, bet ir spėti pasivaikščioti palei upę ar iki netoliese esančio miško.

Nuotoliniai darbuotojai dažnai pabrėžia ir kitą privalumą – laiko sutaupymą.

Kai nereikia važiuoti į biurą, atsiranda papildoma valanda ar net dvi dienoje, kurias galima skirti sportui, šeimai ar pomėgiams.

Didelę reikšmę turi ir ryšio technologijos.

Greitas internetas, debesų paslaugos ir komandinio darbo platformos leidžia dalyvauti susitikimuose, pristatyti projektus ir bendrauti su kolegomis taip pat sklandžiai, kaip ir sėdint tame pačiame kabinete.

Kokie iššūkiai laukia išvykstančiųjų?

Vis dėlto gyvenimas regione ne visada reiškia vien privalumus.

Pirmas iššūkis – infrastruktūra, ypač jei pasirenkamas atokesnis kaimas, kuriame viešasis transportas ar paslaugos nėra taip lengvai pasiekiamos.

Ne visi darbdaviai vienodai žiūri į nuotolinį darbą iš kitos vietovės.

Kai kurioms komandoms vis dar svarbūs reguliarūs susitikimai biure, todėl darbuotojui tenka derinti keliones ir taikyti mišrų darbo modelį.

Kai kurie žmonės susiduria ir su socialinės aplinkos kaita.

Palikus miestą, tenka iš naujo kurti bendruomeninius ryšius, atrasti naujas veiklas ir pažintis, o tai ne visada vyksta greitai.

Kaip pasiruošti pokyčiui?

Prieš priimant sprendimą persikelti, specialistai pataria aiškiai įsivertinti darbo pobūdį ir darbdavio lūkesčius.

Svarbu žinoti, kiek dienų per mėnesį reikės būti biure ir ar darbdaviui priimtina, kad darbuotojas gyvens už kelių šimtų kilometrų.

Verta skirti laiko ir naujos vietovės pažinimui.

Prieš įsigyjant būstą, naudinga bent kelis mėnesius pagyventi nuomojamame name ar bute, stebėti, kaip keičiasi gyvenimas skirtingais metų laikais.

Praktinis pasirengimas apima ir darbo vietos įsirengimą namuose.

Patogi kėdė, tinkamas apšvietimas, atskirta erdvė susitikimams vaizdo ryšiu padeda išlaikyti ribą tarp darbo ir poilsio bei sumažina stresą.

Ką laimi regionai?

Nuotoliniai darbuotojai regionams atneša ne tik papildomas pajamas vietos verslams.

Jie atsiveža ir naujų kompetencijų, kitokią darbo kultūrą, prisideda prie įvairių bendruomeninių iniciatyvų.

Mažesni miestai ir miesteliai, matydami šią tendenciją, pamažu prisitaiko.

Atsiranda bendradarbystės erdvių, organizuojami renginiai nuotoliniu dirbantiems specialistams, daugiau dėmesio skiriama viešųjų erdvių ir laisvalaikio infrastruktūrai.

Tokios vietovės tampa patrauklios ne tik sugrįžtantiems vietiniams, bet ir žmonėms iš kitų šalies regionų.

Galimybė derinti ramesnį gyvenimo tempą su įdomiu, gerai apmokamu darbu vilioja vis platesnį ratą skirtingo amžiaus žmonių.

Nuotolinio darbo plėtra rodo, kad gyvenamoji vieta ir profesija nebėra taip stipriai susietos, kaip anksčiau.

O pasirinkimas iš miesto persikelti į kaimą daugeliui tampa ne laikinu eksperimentu, o ilgalaike nauja gyvenimo kryptimi.