Išmanūs šviestuvai, nuotoliniu būdu valdoma šildymo sistema ir balsu paklūstantys įrenginiai Lietuvoje tampa vis dažnesne kasdienybe.
Tačiau kartu su patogumu atsiranda ir nauji rūpesčiai – nuo kibernetinio saugumo iki ilgojo laikotarpio kaštų.
Kas iš tiesų yra išmanūs namai?
Išmaniais namais vadinama būsto sistema, kai įvairūs įrenginiai sujungti į bendrą tinklą ir valdomi telefonu, planšete ar balsu.
Dažniausiai tai apima apšvietimą, šildymą, apsaugos kameras, durų spynas, žaliuzes, buitinius prietaisus.
Pastaraisiais metais sparčiai daugėja įrenginių, kuriems užtenka namų „Wi-Fi“ ryšio ir nemokamos programėlės.
Dėl to išmanūs sprendimai tampa prieinami ne tik naujos statybos namams, bet ir senesniems daugiabučiams.
Kokios realios naudos vartotojui?
Didžiausias išmanių namų privalumas – patogumas ir laiko taupymas.
Šviesas, šildymą ar rozetes galima išjungti vienu mygtuku išvykstant, o grįžtant – iš anksto pasirūpinti tinkama temperatūra.
Antra svarbi nauda – energijos vartojimo efektyvumas.
Termostatai, judesio davikliai ir laiko jungikliai padeda nešvaistyti elektros ir šildymo, todėl mažėja komunalinės išlaidos.
Dalis įrenginių renka statistiką ir pateikia vartotojui aiškias ataskaitas, kur ir kada sunaudojama daugiausia energijos.
Matydami konkrečius skaičius, gyventojai lengviau priima sprendimus, kur verta investuoti į papildomą izoliaciją ar efektyvesnius prietaisus.
Išmanios apsaugos sistemos leidžia realiu laiku matyti vaizdą iš namų, gauti pranešimus apie judesį ar bandymą atidaryti duris.
Net ir keliaujant galima įsitikinti, ar durys užrakintos, ar išjungta viryklė.
Saugumo ir privatumo rizikos
Kiekvienas prie interneto prijungtas įrenginys yra potencialus silpnoji grandis.
Blogai apsaugotas maršrutizatorius ar nekokybiška programa gali tapti įėjimo tašku į visą namų tinklą.
Įsilaužėliams nebūtina „įeiti“ į patį butą, užtenka perimti prieigą prie vaizdo kamerų ar balsu valdomų kolonėlių.
Tokiu atveju rizikuojama tiek asmeniniais duomenimis, tiek kasdienio gyvenimo įrašais.
Dalis įrenginių nuolat renka informaciją apie buitinius įpročius: kada grįžtama namo, kiek laiko žiūrimas televizorius, kokiomis valandomis naudojamas šildymas.
Šie duomenys vertingi rinkodarai, tačiau netinkamai tvarkomi gali tapti ir saugumo problema.
Ekspertai rekomenduoja namuose turėti atskirą belaidį tinklą išmaniesiems įrenginiams.
Taip sumažinama rizika, kad per juos bus pasiekta darbo kompiuteriuose saugoma informacija ar banko prisijungimai.
Kaip išsirinkti įrangą ir nepermokėti?
Dažna klaida – pradėti nuo įspūdingų, bet nebūtinų funkcijų ir tik tada galvoti apie pagrindinius poreikius.
Praktika rodo, kad daugiausia naudos teikia paprasti, kasdien naudojami sprendimai: išmanūs termostatai, lizdai, apšvietimas.
Prieš renkantis sistemą verta susidaryti prioritetų sąrašą.
Pavyzdžiui, jei didžiausios sąnaudos tenka šildymui, pirmiausia dėmesį reikėtų skirti būtent šios srities valdymui.
Kitas svarbus kriterijus – suderinamumas.
Jeigu ateityje planuojama plėsti sistemą, reikėtų rinktis įrenginius, palaikančius bendrus standartus ir dirbančius su keliomis valdymo platformomis.
Patogu, kai skirtingų gamintojų įrenginiai gali būti valdomi viena programa.
Taip išvengiama situacijos, kai telefonas užpildytas keliolika skirtingų programėlių, o kasdienis naudojimas tampa nepatogus.
Dalis išmanių sprendimų leidžia automatizuoti veiksmus naudojant paprastas taisykles, pavyzdžiui, „jei išvykstu iš namų, išjunk visą apšvietimą“.
Sudėtingesni scenarijai kuriami pasitelkiant DI, kuris mokosi pagal vartotojo elgseną ir pats siūlo optimalius nustatymus.
Kas laukia išmanių namų ateityje?
Išmanūs įrenginiai pamažu tampa numatytąja naujų būstų dalimi, o ne prabangos detale.
Statybos bendrovės vis dažniau siūlo bent bazinę automatiką, kurią gyventojai gali plėsti pagal poreikį.
Didelę įtaką turės ir energijos kainų svyravimai.
Kai elektra ir šildymas brangsta, investicijos į efektyviau valdomus įrenginius atsiperka greičiau, todėl išmanūs sprendimai tampa patrauklesni.
Numatoma, kad daugės ir prie elektros tinklo prijungtų saulės elektrinių, elektromobilių įkroviklių ir energijos kaupiklių.
Juos koordinuoti be išmanių valdymo sistemų bus vis sunkiau, todėl namų automatika persikels ir į elektros skirstymo lygmenį.
DI jau dabar padeda optimizuoti šildymo kreives, vėdinimo režimus ir apkrovą elektros tinkle.
Ateityje toks „nematomas“ valdymas taps įprastas, o gyventojams liks tik nustatyti bendrus prioritetus – komfortą, taupymą ar tvarumą.
