Vis daugiau daržininkų po derliaus nuėmimo daržą palieka ne tuščią, o apsėtą žaliųjų trąšų mišiniais.
Tokie augalai ne tik saugo dirvą per žiemą, bet ir pavasarį padeda gauti gausesnį, sveikesnį derlių.
Kas yra žaliosios trąšos?
Žaliosiomis trąšomis vadinami specialiai sėjami augalai, kuriuos vėliau įterpiame į dirvą.
Dažniausiai tai yra greitai augančios kultūros, galinčios sukaupti daug žaliosios masės.
Populiariausi augalai žalioms trąšoms yra garstyčios, facelijos, liucernos, dobilai, vikiai, avižos ar rugiai.
Jie parenkami pagal dirvos tipą, metų laiką ir tai, kokias daržoves planuojama auginti kitą sezoną.
Kokia nauda dirvai ir daržui?
Pirmiausia žaliosios trąšos gerina dirvos struktūrą.
Jų šaknys purena žemę, sudaro smulkią trupininę struktūrą ir padeda išvengti dirvos suslėgimo.
Antra, tokie augalai padeda išlaikyti maisto medžiagas viršutiniame sluoksnyje.
Be augalų plikos lysvės rudenį ir pavasarį išplaunamos lietaus, o su jomis iškeliauja ir maistingosios medžiagos.
Trečia, ankštiniai augalai, pavyzdžiui, dobilai ar vikiai, ant šaknų gumbelių kaupia azotą.
Vėliau įterpus jų žaliąją masę, dalis šio azoto tampa prieinama kitoms kultūroms.
Dar vienas privalumas – piktžolių kontrolė.
Tankiai sudygusios žaliosios trąšos uždengia dirvos paviršių ir neleidžia piktžolėms įsivyrauti.
Ne mažiau svarbus ir biologinės įvairovės didinimas darže.
Žydintys augalai, tokie kaip facelija ar dobilai, vilioja apdulkintojus ir kitus naudingus vabzdžius.
Kada sėti ir kada užarti?
Rudenį žaliąsias trąšas verta sėti iškart po pagrindinio derliaus nuėmimo.
Jei sezonas užsitęsė, geriau rinktis greitai augančias rūšis, pavyzdžiui, garstyčias ar facelijas.
Rudeninė sėja ypač naudinga, jei dirva lengva ir smėlinga.
Tokiose žemėse maisto medžiagos labai greitai išsiplauna, o augalinė danga veikia kaip natūrali apsauga.
Jei sėjama vasaros viduryje po ankstyvųjų daržovių, galima pasirinkti ilgesnio vegetacijos periodo mišinius.
Tuomet augalai spėja sukaupti daugiau žaliosios masės ir geriau pagerina dirvą.
Žaliąsias trąšas rekomenduojama įterpti, kai jos dar nesumedėjusios ir nesubrandinusios sėklų.
Peraugę, sumedėję stiebai sunkiau suyra, o subrendusios sėklos virsta naujų piktžolių židiniu.
Įterpimo laikas priklauso ir nuo to, kada planuojama sodinti pagrindines daržoves.
Dažnai rekomenduojama žaliąją masę suarti ar įkasti bent kelioms savaitėms iki naujos sėjos.
Kaip pasirinkti augalus pagal daržoves?
Planuojant žaliąsias trąšas verta prisiminti sėjomainos principus.
Patartina toje pačioje vietoje nesėti giminingų augalų, kurie galėtų pernešti tas pačias ligas.
Pavyzdžiui, ten, kur kitą sezoną bus kopūstai ar kitos kryžmažiedės, nereikėtų sėti garstyčių.
Geriau tiktų javų ar ankštinių mišiniai, kurie neplatina tų pačių ligų.
Prieš šakniavaisius dažnai rekomenduojamos facelijos ir javų mišiniai.
Jie purena dirvą ir padeda išlaikyti tinkamą drėgmės režimą.
Prieš pomidorus ir paprikas naudinga sėti ankštinius ir javus.
Tokie augalai gerina humusingumą ir skatina mikroorganizmų gausą dirvoje.
Žaliosios trąšos mažame sklype
Nedideliame darže taip pat verta atrasti vietos žaliųjų trąšų juostoms.
Jos gali būti sėjamos tarp pagrindinių lysvių arba po ankstyvųjų daržovių.
Mažuose sklypuose patogu rinktis augalus su neaukšta antžemine mase, pavyzdžiui, faceliją ar dobilus.
Juos lengviau nupjauti ir įterpti rankomis be technikos.
Vietoje gilaus užarimo galima tiesiog nupjautą žaliąją masę palikti paviršiuje kaip mulčią.
Per žiemą ar kelis mėnesius ji palaipsniui suyra ir tampa maistu dirvos organizmams.
Tokiu būdu kuriamas nuolat dengtos dirvos principas.
Jis padeda išlaikyti drėgmę, mažina piktžolių dygimą ir saugo dirvą nuo temperatūros svyravimų.
Žaliosios trąšos leidžia daržui dirbti visus metus, net kai pagrindinės kultūros jau nuimtos.
Taip tausojama dirva, o kartu ir lengviau užtikrinamas stabilus, kokybiškas derlius be perteklinių cheminių trąšų.
