Vis daugiau užsienyje gyvenusių lietuvių grįžta į Lietuvą, tačiau jų pasirinkimai nebėra tokie, kaip prieš dešimtmetį.
Nauja karta renkasi vadinamąjį hibridinį gyvenimą, kai darbas, šeima ir kasdienybė pasidalija tarp kelių šalių.
Grįžta ne tik „visam laikui“
Emigracija Lietuvoje seniai nebėra vienpusis bilietas.
Dalis žmonių grįžta keliems metams, kiti kas sezoną keičia šalį, o dalis nuolat balansuoja tarp dviejų namų.
Dažnai tai lemia ne vien nostalgiškas ryšys su Lietuva, bet ir pragmatiški skaičiavimai.
Grįžus į Lietuvą patraukliai atrodo trumpesnės darbo valandos, mažesni atstumai ir glaudesni santykiai su artimaisiais.
Įtakos turi ir tai, kad nuotolinis darbas leidžia dirbti užsienio įmonėms gyvenant Lietuvoje.
Taip žmonės išlaiko didesnes pajamas, bet kasdienybę kuria čia, kur jiems jaukiau.
Kas traukia atgal į Lietuvą
Dažnas grįžtantis žmogus mini šeimą ir vaikų ateitį.
Lietuvos mokyklos ir darželiai atrodo artimesni, lengviau susikalbėti su mokytojais, paprasčiau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.
Svarbi ir kalba.
Gyvendami užsienyje tėvai neretai pamato, kad vaikams sunku išlaikyti lietuvių kalbą, o grįžimas tampa natūraliu sprendimu.
Dalis žmonių vertina ir tai, kad Lietuvoje paprasčiau pradėti savo veiklą.
Mažesnė rinka leidžia greičiau užmegzti ryšius, o patirtis iš užsienio padeda išsiskirti.
Hibridinis gyvenimas tarp dviejų šalių
Vis labiau ryškėja naujas modelis, kai žmonės neatsisako gyvenimo užsienyje, bet ir nenutraukia ryšio su Lietuva.
Toks hibridinis gyvenimas reiškia dažnas keliones, dvi darbo vietas ar net „dvigubą“ kasdienybę.
Viena dažniausių formų – kai bazė yra Lietuvoje, o darbas vyksta nuotoliu užsienio įmonėms.
Tada žmogus dalį metų praleidžia keliaudamas, bet socialinį gyvenimą ir namus laiko čia.
Kita forma – sezoninis darbas ar projektai užsienyje.
Žmonės išvyksta keliems mėnesiams, o likusį laiką gyvena Lietuvoje, taip derindami didesnes pajamas ir artumą su šeima.
Ką reiškia grįžimas psichologiškai
Grįžtantieji susiduria ne tik su praktiniais, bet ir su emociniais iššūkiais.
Dažnai tenka iš naujo apsibrėžti, kur yra „namai“, ir priimti, kad jausmas gali būti padalintas tarp dviejų šalių.
Grįžęs žmogus kartais patiria kultūrinį šoką, net jeigu išvyko tik keliems metams.
Lietuva keičiasi greitai: naujos darbo taisyklės, kitoks laisvalaikis, atsinaujinę miestai ir skaitmeninės paslaugos.
Prie to prisideda ir aplinkinių lūkesčiai.
Artimieji kartais tikisi, kad grįžęs žmogus „apsispręs visam laikui“, nors jam pačiam patogiau gyventi tarp dviejų pasaulių.
Praktiniai žingsniai planuojantiems grįžti
Prieš grįžtant verta aiškiai apsibrėžti, ko tikimasi iš gyvenimo Lietuvoje.
Ar svarbiausia yra karjera, ar artumas šeimai, ar galimybė dirbti nuotoliu ir daugiau keliauti.
Naudinga pasiruošti karjeros pokyčiams.
Grįžus praverčia atnaujintas gyvenimo aprašymas, ryšiai su buvusiais kolegomis Lietuvoje ir aiški žinutė, kuo praverčia užsienyje sukaupta patirtis.
Taip pat svarbu nusiteikti, kad adaptacija užtruks.
Pirmieji mėnesiai dažnai būna pilni abejonių, lyginimų ir klausimų, ar sprendimas buvo teisingas.
Kaip išnaudoti sukauptą patirtį
Grįžtantys žmonės dažnai atsineša ne tik užsienietišką darbo etiką, bet ir platesnį požiūrį.
Jie kitaip žiūri į klientų aptarnavimą, komandos darbą, psichologinę gerovę darbe.
Šią patirtį galima paversti privalumu.
Darbdaviams svarbūs žmonės, kurie matė, kaip procesai veikia kitose šalyse, geba dirbti tarptautinėse komandose ir jaučiasi laisvai skirtingose kultūrose.
Dalis grįžusiųjų kuria savo verslus ir taip tarsi „parveža“ užsienio praktikas.
Maži paslaugų verslai, kavinės, kūrybinės studijos ar nuotolinės konsultacijos – dažnos kryptys, kai žmogus remiasi tuo, ką matė gyvendamas svetur.
Ryšio su užsieniu niekas nenutraukia
Nors dalis žmonių grįžta visam laikui, dauguma išlaiko stiprų ryšį su buvusia gyvenamąja šalimi.
Tai padeda ne tik emociškai, bet ir praktiškai – plečiasi profesiniai kontaktai, atsiranda galimybių bendriems projektams.
Todėl grįžimas šiandien vis rečiau reiškia uždarytas duris.
Greitesni skrydžiai, nuotolinis darbas ir skaitmeninės bendravimo priemonės leidžia gyventi taip, kaip ankstesnėms kartoms būtų atrodę neįmanoma.
Hibridinis gyvenimo modelis tampa atsaku į klausimą, kaip suderinti saugumą, artumą ir norą neprarasti pasaulio atvirumo.
