Vis daugiau Lietuvos darbuotojų susimąsto, ar penkių darbo dienų savaitė vis dar neišvengiama būtinybė.
Įmonės, kurios bando trumpinti darbo laiką, pastebi ne tik mažesnį nuovargį, bet ir geresnius rezultatus, o patys žmonės kalba apie iš esmės pasikeitusį santykį su darbu ir laisvalaikiu.
Kas iš tiesų yra keturių dienų savaitė
Keturių dienų darbo savaitė dažniausiai reiškia, kad per savaitę dirbama 32–36 valandas, o atlyginimas nemažinamas.
Skirtumas tas, kad efektyvumas bandomas kelti ne ilginant dienas, o atsisakant nereikalingų susitikimų ir biurokratinių užduočių.
Lietuvoje daugiausia aptariami du modeliai.
Pirmasis – kai darbo dienos išlieka tokio pat ilgio, tik jų būna keturios, antrasis – kai trumpinamos ir dienos, ir bendra valandų suma per savaitę.
Žmonėms svarbiausia, ar ši sistema leidžia realiai pailsėti, o ne tik perkelti tą pačią įtampą į mažiau dienų.
Dėl to įmonės, kurios imasi tokio eksperimento, paprastai pirmiausia peržiūri procesus, o tik tada koreguoja grafiką.
Ką jaučia ją išbandę darbuotojai
Dažnas žmogus, gavęs papildomą laisvą dieną vidury savaitės ar penktadienį, pirmiausia pajunta, kad atsiranda daugiau erdvės kasdieniams reikalams.
Nebereikia atostogų vien tam, kad nueitum pas gydytoją, sutvarkytum dokumentus ar nuvežtum automobilį į servisą.
Dalis žmonių ketvirtą laisvą dieną išnaudoja gilinimui į pomėgius.
Vieniems tai tampa proga pradėti mokytis naujos kalbos ar programavimo, kiti renkasi ilgesnius žygius gamtoje arba sportą ne tik vakarais, bet ir dieną.
Neretai pasakojama, kad santykiai šeimoje tampa ramesni.
Tėvai gali daugiau laiko praleisti su vaikais, užsiimti bendromis veiklomis ne tik savaitgaliais, kai visi jau būna pavargę po ilgos savaitės.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad papildoma poilsio diena leidžia išvengti nuolatinio „užmigimo sekmadieniais“ jausmo, kai savaitė baigiasi vos prasidėjus.
Žmonės dažniau planuoja trumpas keliones Lietuvoje, kuomet pakanka vienos nakties išvykos, bet pavyksta tikrai pailsėti.
Kaip keičiasi darbo rezultatai
Darbdaviams labiausiai rūpi, ar trumpesnė savaitė nesumažins pajamų ir našumo.
Praktika rodo, kad aiškiai sudėliojus prioritetus, daugelis komandų spėja nuveikti ne mažiau, o kartais ir daugiau.
Darbuotojai dažniau atsisako nereikalingų susitikimų, trumpina dienos planavimo pasitarimus, labiau apgalvoja el. laiškų ir žinučių srautą.
Mažėja „perdegimo“ atvejų, o sergamumo atostogų prireikia rečiau, nes organizmas gauna daugiau laiko atsigauti.
Keičiasi ir požiūris į viršvalandžius.
Jeigu anksčiau dalis žmonių juos laikė neišvengiama kasdienybės dalimi, dirbant keturias dienas atsiranda stipresnė motyvacija darbą baigti per numatytą laiką ir saugoti poilsio dieną.
Darbdaviams nauda atsiranda ir dėl lengvesnio naujų specialistų pritraukimo.
Trumpesnė darbo savaitė dažnai tampa esminiu veiksniu, dėl kurio žmogus renkasi vieną pasiūlymą vietoj kito, net jei atlyginimas labai panašus.
Kokie iššūkiai laukia pereinant
Nors idėja skamba patraukliai, ne kiekviena veikla lengvai prisitaiko prie keturių dienų modelio.
Sudėtingiausia ten, kur reikalingas nuolatinis klientų aptarnavimas ar budėjimas visomis dienomis.
Tokiais atvejais tenka ieškoti pamaininio darbo grafikų, perplanuoti komandų sudėtis ir numatyti aiškias taisykles, kas atsako už skubius klausimus laisvomis dienomis.
Jeigu tai nepadaroma iš anksto, darbuotojai rizikuoja laisvu laiku vis tiek tikrinti el. paštą ir neturėti tikro poilsio.
Kitas iššūkis – vidinis įprotis vertinti žmogų pagal tai, kiek valandų jis buvo darbo vietoje.
Norint sėkmės, reikia labai aiškiai apibrėžti rezultatus: kas laikoma gerai atliktu darbu ir kaip jie matuojami, nes vien buvimas biure čia nebeveikia.
Darbuotojams tenka mokytis atsisakyti perfekcionizmo ir labiau pasitikėti kolegomis.
Jeigu žmogus stengiasi viską kontroliuoti pats, jam sunkiau paleisti užduotis ir ramiai išeiti papildomos poilsio dienos.
Ar keturių dienų savaitė taps nauja norma?
Ekspertai sutaria, kad perėjimas prie trumpesnės darbo savaitės Lietuvoje bus laipsniškas ir skirtingas atskirose srityse.
Pirmieji dažniausiai eksperimentuoja mažesni verslai ir paslaugų įmonės, kur lengviau keisti taisykles ir stebėti rezultatus.
Viešajame sektoriuje pokyčiai greičiausiai vyks lėčiau.
Čia būtini teisės aktų pakeitimai, finansiniai skaičiavimai ir platesnės diskusijos su profesinėmis sąjungomis bei darbdavių organizacijomis.
Vis dėlto žmonių lūkesčiai aiškiai krypsta į didesnį darbo ir gyvenimo pusiausvyrą.
Nesvarbu, ar tai bus keturių dienų savaitė, lankstesnis grafikas ar hibridinis darbas, darbuotojai vis garsiau renkasi modelius, kurie saugo sveikatą ir leidžia daugiau būti su artimaisiais.